Štai ir artėja vienas didžiausių mūsų šeimos įvykių, kuomet sulauksime savo mažylio! Lieka tik 9 dienos iš beveik 300 laukimo, augimo, džiaugsmo ir nerimo kupinų dienų. Tos visos dienos prabėgo gana greitai. Kartais jos buvo kiek sunkesnės, kartais jas temdė nerimas ir baimės, bet daugiau jomis džiaugėmės ir stebėjome augantį pilvuką. Kaip vaikai džiaugiasi gavę naują žaislą ar saldainį mes su vyru lygiai taip spygavome iš laimės kuomet jutome pirmuosius mažylio judesius, o paskui su dar didesniu smalsumu stebėdavome kaip jis juda ir spardosi manyje.
Praeitą savaitę lankiausi pas gydytoją, pasak, jos vaikelis jau tinkamai įsitvirtinęs ir nusileidęs gana žemai. Ji prognozuoja, kad turėčiau gimdyti jau šį savaitgalį. Labai įdomu ar prognozės pasitvirtins. Nekantraujame kada mažylis ateis pas mus!
Kad viskas jau artėja link pabaigos jaučiu ir pati. Užeina lengvi maudimo skausmai pilvo apatinėje dalyje, suaktyvėjo džiaugsmo ir laimės hormonai, kartais pereinantys tiesiog į norą verkti. To paaiškinti kol kas net pati negaliu...Jaukaus lizdelio kūrimas taip pat manęs neaplenkė. Atrodo galėčiau kiekvieną dieną kuopti namus ir nuolat kyla idėjos kur ir ką galiu patobulinti, nes norisi labai jaukaus lizdelio mano šeimynai. Baigėsi visos nėščiųjų paskaitos ir užbaigiau skaityti visą turėtą literatūrą kaip rūpintis mažyliu.. Tad po ilgo laiko paėmiau į rankas paprastą romaną, šiek tiek atsikvėpimui prieš motinystės džiaugsmus.
Kaip ir žadėjau mūsų tėčio rankose atsidūrė knyga ,,Kai lauki naujagimio“, kurią gavome dovanų iš MK. Tik pradėjus skaityti knygą jis džiaugėsi kažkur jam, viena ausimi, girdėtais faktais ir jaučiau, kad jam bus drąsiau žengti tėvystės keliu. Tiesa, tik paėmus knygą, jo ištarta frazė skambėjo maždaug taip: ,,Na, taip turbūt dar iki galo nė vienas nesuvokiame, ką iš tiesų reiškia būti tėvais.“ Tėtis labai užsiėmęs tiek darbe, tiek laisvu laiku po darbo, nes užbaiginėja darbus namuose, kad mažylis ateitų į švarius ir gražius namučius. O pati komandiruotė į Vokietiją buvo naudinga ir tėveliui, nes jis pasisėmė naujų įspūdžių, kiek pailsėjo nuo rutinos, o kelionės metu laiką išnaudojo tinkamai ir jam pavyko užbaigti perskaityti visą knygą. Tad džiaugiuosi, kad jis gavo galimybę prasiblaškyti prieš tėvystę.
Jam grįžus aptarinėjome įgytas žinias, perskaitytas knygoje, ir pasirodo, jis viską puikiai žino. Kiek drąsiau, ramiau man, o taip pat tai nepaprastai jaudina kai matau su kokiu susižavėjimu daro mano mylimas vyras ir kiek jam visa tai lygiai taip pat svarbu kaip ir man.
Neslėpsiu, kažkur giliai abu nerimaujame ar mokėsime tinkamai pasirūpinti savo mažyliu? Ar sugebėsime suteikti viską kas geriausia jam? Mano galvoje nuolatos begalės minčių, kurias stengiuosi suguldyti... Svarstau kada viskas ir kaip įvyks.. Ar tai bus diena ar naktis? Ar spės vyras grįžti iš darbo? Meldžiu, kad mažylis pats ateitų pas mus ir nereiktų jokių skatinamųjų...
O kai pabandau įsivaizduoti, kaip glausiu mūsų mažylį prie savo krūtinės ir visi kartu būsime apsikabinę, užplūsta džiaugsmo ašaros ir didžiulė palaima, kuri nugali visas baimes ir suteikia drąsos, kad kuo puikiausi su viskuo mudu susitvarkysime. Svarbiausia, kad žinau šalia savęs turinti tinkamą vyrą, kuriame yra visa kas mus sieja: meilė, ištikimybė, nuoširdumas, draugystė, atsidavimas, atsakomybė ir, kuris kuo puikiausi pasirūpins mumis su mažyliu!
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu Tavo žmona ir laukiu nesulaukiu kol mudu tapsime tėvais ir tos akimirkos kai mūsų šeimą papildys tas nuostabusis, mažytis Mūsų stebuklėlis, kuris atneš dar daugiau palaimos, gėrio ir meilės į Mūsų šeimą, į Mūsų namus!
Mylėkim ir būkime mylimos!
Justina
Mikė Pūkuotukas
ausryte12