2011-03-05
Spausdinti
Ir eilėse atgimsta pavasaris...subtilus, artimas iki širdies gelmių...
Kai vėjas užpusto kelius
Išverčia galingus medžius
Kai atvėsta ir sutemsta
Kai krosnyje pritrūksta malkų
O arbatoje - kruopelytės cukraus
Mes tyliai
Be triukšmo ir garso
Be pykčio ir keiksmų
Sapnuojame pavasarį
Pakvimpa namai žaluma
Obelų žiedais
Naminiais blynais su aviečių uogiene.
Ir vėl atgimstame.
Iš naujo.
Kaip tūkstantį kartų prieš tai.
Licencija CC (creative commons) - Puslapyje "Mamyčių klubas" pateiktą informaciją leidžiama publikuoti tik nurodant šaltinį ir aktyvią nuorodą į originalą nekomerciniams tikslams.
2012-05-19
Kas naujo forume?
Rubrikos
Hmm, man eilės apskritai kažkas tokio nerealaus... Jei būtų galima rinktis - aš kitame gyvenime norėčiau būti poete, deja...