Spausdinti
Sveiki...Kažkada Eglutė pagyrė mano gimdymo istoriją.
Padovanosiu tau gulbės pūkelį,
Atnešiu šilčiausiam delne...
Nes tu, mano mažas vaikeli,
Širdy pagimdei „Aš mama“...
Laiminga, prasminga, teisinga
Stipri, išdidi ir šilta...
Aš būsiu tau visas pasaulis.
Aš būsiu geriausia mama.
Ir tada drąsiau pasidarė viešinti savo kūrybą, juk tai taip artima, šilta, intymu. Kita vertus, tai, kas nugula ant balto popieriaus lapo - jau lyg knyga, kurią skaityti gali bet kas... Tai jau iš širdies - į širdį...
Siunčiu keletą eilėraščių, rašytų savo mylimam žmogui - mano dukrytės tėčiui. Jie kaip dienoraštis, rašyti skirtingais gyvenimo etapais pasakoja šeimos ir jausmų istoriją...
Jei ryte lis, žinok,
Tai aš tavęs ilgiuos...
Apie tave dainuoju
Tylias šviesos dainas.
Kažkur užgęsta vieniša žvaigždė. Kažkam nurieda ašara sūri...
Jei tu ateitum, į tave
Įliečiau savo ilgesį, kurio tu neturi...
Atsiųsk man, Dieve, Žmogų,
Kad mylėti ir kad ilgėtis ašarų
nebenorėčiau.
Atsiųsk man medį, į kurį, pavargusi ir pasiilgusi,
Aš atsiremt galėčiau.
Jei lis ryte, žinok, tai aš tavęs ilgiuos...
Ir kai iš lašo ilgesio ir iš nakties
Akimirkos trumpos pražys drugelis,
Žinok, ne visada
Aš pas tave surasiu kelią.
Nes per toli ir per šaltai
Užgęsta vieniša žvaigždė praeivė.
Jeigu ateisi, tai ateik, bet
Nebeskaudink. Nebereikia...
Jeigu lietus nustos, žinok, manęs jau nebėra.
Jeigu ir vėl kažkas laimingas juoksis,
Žinok, aš pas tave grįžau.
Sapnais, svajonėmis, ramybe, meile.
Taip iš akimirkos nakties
Iš lašo ilgesio
Vėl gims drugelis.
____________________________________________________
Kalbėti apie meilę? Geriau visai tylėti,
Nes į kelis žodžius
Aš niekada nedrįsčiau
Viso savo jausmo dėti.
Pasaulis dega! Dega mano akys,
Ir ilgesys, pražystantis delne...
Aš būsiu tavo karstas,
Tavo kapas.
Aš būsiu tavo virpančiam sapne.
Kalbėti apie meilę? Nemanau, kad verta,
Nes ne žodžiu, o judesiu
Norėčiau prie tavęs priglusti.
Širdis dejuoja! Ilgesį, kaip žiedą,
Tavim palaisčius, tau nuskinsiu.
Ir nešiu – virpančią nuo karščio dieną.
Kol apie mano jausmą neišgirsi.
Nenurimsiu.
________________________________________
Aš nežinau, bet man atrodo, kad tavęs kasdien
Man trūksta vis labiau. Labiau....
Labiau ir nepakenčiamai
Rasoja akys
Ir skruostai dega tavo rankų bučiny.
Žaidžiu žaidimą „Laukt – nelaukti“,
O tu žaidi „Atspėk, ar tu mane turi?“
Pralaimėsiu, dėl Dievo,
Pralaimėsiu,
Nes neišmokau kortų slėpti, o silpnybes mano
Tu panaudojai prieš mane.
Aš nežinau, man tik atrodo, kad praradau.
Beveik ramybę praradau.
Kartu – tave.
Žaidi skausmingą ilgesio žaidimą.
Žaidi su mano laukiančiais langais.
Su nenutylančiu širdies balsu.
Su bręstančiais alyvų pumpurais.
Su mano kambario naktim.
Su žvakių ugnimi, nudeginančia drugio sparną.
Su žadintuvo „Labas rytas“.
Su daiktais, kurių jau niekada nebepaliesiu, bet saugau juos,
Nes kada nors (dėl Dievo, gal greičiau?)
Tau nusibos.
Tada šitoj kovoj (tu vadini tai žaidimu)
Neliks laimėtojų ar nusivylusių.
Liks dvi mažytės širdys.
Neinanti ir laukianti.
Aš nežinau, bet man atrodo, kad kasdien
Aš vis labiau tavęs ilgiuos.
Sustok. Sustok ir paklausyk.
Žinau, kad neturiu tavęs.
Nežaisk. Aš pasiduodu.
____________________________________________________
Šią naktį aš ėjau ieškoti saulės.
Į žemės kraštą išėjau.
Man be tavęs sušalo lūpos
ir delnuose užmigo krykštaujantys spinduliai...
O tavo rankos traukė į bedugnę,
šalta naktis, pavogus juoką,
tavęs ilgėtis man neleido.
Ieškojau saulės, Dieve, kaip tikėjaus!...
Nes be tavęs, mielasis, čia tamsu ir liūdna.
Nes be tavęs kitaip subręsta medžių pumpurai.
Kitaip per lauką tiesiasi takai.
Kitaip į širdį teka šiluma, kitaip
Man be tavęs pavasaris kitaip ateina.
Man be tavęs kitoks ir duonos skonis,
Ir šypsena, sustingstanti veide,
Ir paukščio juokas be tavęs ne juokas,
O piktas pranašas rudens.
Ateik, duok ranką, eikime į naktį,
išeikim saulės pasitikti.
Ji kils už trisdešimt dviejų sekundžių,
Dar kartą jūron spindulius pamirkius,
Kad mūsų rankų sankryžoj
uždėtų amžiną ir nenuginčijamą spaudą.
Kad nuo dabar į naktį vienas neisi,
Kad kiekvienam ryte ir kiekvienam pavasary
Balandžiai pieš mūsų vardus.
Palauk truputį. Tuoj akis atmerksiu.
Ir tau nusišypsosiu saule akyse.
Dabar žinau ramybės skonį... Nes...
Nes turiu tave.
____________________________________________________
Šiąnakt aš norėčiau prie tavęs priglusti
Arti arti, kaip niekad nebuvau....
Papasakoti tau apie svajones
Ir apie lietų, kuriame
Šiąnakt skendau.
Aš noriu tau papasakoti apie rytą,
Kuriam aš tavo vardą užrašiau.
Ir apie tiesą dar nepasakytą,
Ir apie juoką, kuriame
Šiąnakt skendau.
Aš noriu išrašyti tavo sieloj
Tą ilgesį, kuriuo aš svaiginaus.
Papasakosiu tau apie likimą,
Ir jausmą, kuriame
Šiąnakt skendau....
Poezijos konkursas - Neišsakytos mintys ir jausmai
siaip pati irgi kuriu eilerasciusi, bet ju skaityti nemegstu
is kokio miesto esi?