SpausdintiNakties glėby jau miestas snaudžiai,
Tik vėjas blaškos neramus,
Va žaibas skaudžiai dangų aižo,
Lietaus barbenimas tarsi sinfonija graudi.
Nakties tamsoj bandau surasti žiburėlį,
Nors truputėlį šilumos, šviesos...
Bandau surast gal viltį, gal tikėjimą,
Gal tai kas šildytų tamsioj nakty...
Vienatvė širdį aižo tarsi žaibas,
Jausmus lyg šaltas vėjas blaško-neramu...
Kur rast tą šiltą spindulėlį?
Kur pasislėpt nuo vėtrų ir audrų?
Nakties tamsoj audra jau rimsta,
Deja, tiktai gamtoj harmonija tokia,
Rankas tiesiu... bandau sušilt...
Tik va, vienatvė tarsi vėjas, apglėbė mane...
---------------------------------------------------
Gyvenimas putoja tarsi jūra
Purslais aptaško mus kasdien,
Tai džiaugiamės tai kartais liūdim
Tokia deja, gyvenimo tėkmė.
Gyvenimo taku keliaujame po vieną
Tiesa tokia, net jeigu ir skaudi,
Juk ir tada kai įsitikinęs, jog Tu ne vienas
Klysti, labai klysti ... skaudu ...
Tik liūdesy nuskendęs Tu suprasi,
Kas draugas, kas moka apsimesti juo
Gal sunkę Tau minutę pasvarstysi,
Kad prarandi Tu tą, kas laukia tyliai ir seniai....
-----------------------------------------------------------
Balta skaraiste pasipuošė jau sodai,
Alyvų šakos svyra nuo žiedų,
Apsvaigę nuo pavasario lakštingalos jau suokia,
Dangus pravirksta tokiu šiltu lietučiu...
O kaip gi širdžiai įsakyti, kad nurimtų,
Kai taip gamtoj svaiginančiai gražu,
O kaip pamiršti, kaip jausmą tą ištrinti?
Kai ima ir apsipila širdis krauju.
Dangaus žydrynėj susitinka paukščiai,
Prie kūdros meilės šokį šoka ir gandrai,
Porelė ančių susiglaudusi prie kranto plaukia,
Varlių kvartetas kurkia meilės giesmę ištisai.
O aš bijau net Tavo žvilgsnį susitikti...
Bijau, kad akys išdavikės vėl mane išduos
Jos pasakys Tau, kaip Tavęs jos ilgis
kad niekaip negaliu tą jausmą suvaldyti aš.
Baltam sode klajoju lyg šešėlis
Svajonėse glaudžiuosi prie Tavęs
Rankas tiesiu, deja... tik vėjas...
Apglėbęs laiko savo glėbyje....
Tik truputį liūdnoka......
is kokio miesto esi?