Spausdinti
Atostogavome nedideliame (Ispanijos mastu) mieste Torreviejoje. Norime, kad ir jūs truputį pajustumėte Ispaniško dvelksmo ;)
Pirmiausia įkopėme į netoliese esanti kalną. Na jis nėra labai didelis, bet to pakakako, kad uždustumem dar neįpusėję, juk teko pamainomis nešti ir visai nelengvą nešulėlį - Danieliuką.
"Eh, kaip pavargau, reikia pailsėt truputį, juk nelengva senelį į tokį aukštą kalną užtempti".
"O gal geriau užskristi?"
"O gal aš daugiau ir nebekopsiu, ir iš čia gražus vaizdas atsiveria."
Pusiaukelėje palikę seneliams anūkėlį (visų trijų jėgos išseko) aš su vyru kopėme aukštyn.
"Ei, o kur sraigtasparnis?"
Pakeliui radom olą, kurioje buvo pridėta žvakių ir paveikslėlių su Mergelės Marijos atvaizdais.
Ir štai mes aukščiausiame savo kelionės taške, galėjome kopti ir dar aukščiau, bet kalnas pasirodė per status ir neradom kelio.
O trijulė ir apačioje susirado sau veiklos.
"O kas čia gyvena?"
"Keliaujame namo. Eh kaip gerai ant tėtės peties."
Taip pat aplankėme ir zoologijos sodą. Buvo trys pasirodimai su papūgomis, drambliais ir ruoniais, buvo įdomu pažiūrėti.
"Neidomu, visur tie gyvūnai zoologijos soduose vienodi."
"Eiii, nenešk taip arti, dar apspjaus!"
"Vienas, du trys, nejudėkit, fotografuoju."
Taip pat plaukiojom Viduržemio jūra su laivu.
Mūsų nuostabai, aptikom prieplaukoje stovinti ir laivą iš Klaipėdos! Nusprendėm, kad jis atplaukė druskos, nes netoliese yra pats didžiausias Ispanijoje druskų ežeras, iš kurio siurbiama druska. Tai vat mamytės, gal iš čia ir atkeliauja druska, kurią naudojate.
Ir štai šis druskų ežeras, kuriame ir norint niekaip nepaskęstum, gali plūduriuoti ir beplūduriuodamas pasnausti :)
Danielių teko palikti ant kranto, bijojau, kad neišgriaužtų jo plonos odelės.
Labai patiko, kad mieste beveik ant kiekvieno kampo galėjai rasti aikštelę vaikams žaisti. Lietuvoje, gaila, to nėra, bent jau mažesniuose miesteliuose. Taigi pramogavome ne tik mes- suaugę.
Buvo labai gražus parkas, kuriame galėjai lesinti žąsis, antis, povus ir netgi vištas su viščiukais. Vartai visada būdavo atviri, bet nei vienas paukštis net nesistengdavo sprukti.
Ir, aišku, jūra jūra jūra...
Tai štai kokias šaunias atostogas turėjo mūsų šeimynėlė.
pradedame-nauja-pasakojimu-ir-foto-konkursa-poilsiaujame-kartu
mus tai nelabai domina durys, buna, kad uzdaro, bet tada apsisuka...
O jusu pasakojimas ir nuotraukos tikrai labai smagios, mielos. Smagu kai zmones taip sauniai atostogauja