SpausdintiNors šiemet tikrosios mūsų atostogos dar tik prasideda, tačiau puikią įžangą jau padarėme savaitgaliaudami kaimuke. Žinoma, tokio tikro lietuviško kaimo neturime, likusi tik senelių sodyba Ėriškių kaime, Panevėžio rajone.
Juokiamės, kad čia mūsų vasaros rezidencija, į kurią visada malonu sugrįžti, kur vasaroja mano seneliai, kur kažkada mažos lakstėme mudvi su sesute. Šiemet pajutome, kad tai ramybe, žaluma dvelkiantis rojaus kampelis, pati puikiausia vieta atostogoms ir ypač mažam vaikučiui. Kas gali būti geriau už švarius žolynus, savus obuoliukus ir uogas, kas gali būti skaniau nei pietūs lauko pavėsinėje :).
Kadangi pernai mūsų vasarą apribojo netikėtos ligos, ligoninė ir nuolatiniai tyrimai, šiemet pirmąkart Vanesytė padoriai apsilankė kaime, tad jai viskas buvo nepakartojamai patrauklu, įdomu ir smagu. Atvykus pirmąjį savaitgalį pamatė, kur auga uogytės ir kaip skanu tiesiai nuo medžio jas valgyti. Pamokyta, padėjo ir skinti jas:
Slapta paragavo pirmojo rūgštoko alyvinio obuoliuko:
Džiaugėsi prosenėlės gėlynais ir prosenelio pastatyta palapine. Oi koks stebuklas buvo jai šis "namas", nors miegoti mane vesdavosi į mūrinį, matyt, palapinė pasirodė tinkama tik žaidinams :):
Žinoma, didžiausią džiaugsmą sukėlė prasidėjęs lietus ir tai, kad mamytė uždėjo tekš tekš batus, o prosenėlė palydėjo juos išbandyti į tikras dideles balas. Mieste tokių švarių nerasi ir mamytė specialiai tuo tikslu į lauką itin retai veda :):
Kadangi šiame krašte nemažai mūsų giminių, tad stengiamės visus vasaros metu aplankyti, kapučius sutvarkyti. Taip vieną sekmadienio popietę atsidūrėme pas mano močiutės brolį, kur jau Vanesytei buvo dar įdomiau. Ir ne tetos saldainiai jai rūpėjo, o vištos ir tikri, mieli triušiukai, kuriuos galėjo pati paliesti. Atrodo, smulkmena, bet mieste augančiam vaikučiui, tai daug teikia džiaugsmo :):
Taip smagiai praleidome pirmąjį savaitgalį. Tačiau pajutę tokią laisvę, ramybę, gamtos trauką, vos grįžusios jau norėjome skubėti atgal. Bet juk ir Kaune turime nemažai reikalų, tai apsipirkti, tai su draugėmis pasimatyti, tai dar ką įdomaus nuveikti.
Tad kol tėtis dirbo, mums liko tik laukti sekančio savaitgalio. Skubėjome į kaimą visi trys ir šįkart surengėme ekskursiją po gyvenvietę, kuri žavi gražiai prižiūrimomis sodybomis, savo tvarka, šiltais žmonėmis. Nors įdomiausia mums buvo pasimatyti su tikromis karvėmis, buliukais, arkliukais :):
Nemažiau įdomu buvo sutikti ir varlytę, kurią Vanesytė vis bandė pagauti ir juokėsi, kai pastaroji vis šoko tolyn. Atradome ir ligotą gražuolį vabzdį, deja, jis taip ir nebepakilo, o mums buvo įdomu jį iš arčiau apžiūrėti:
Žinoma, kokia išvyka be fotosesijos, tai mano mažoji dama, skyrė tėčiui keletą minutėlių :):
Šis antrasis savaitgalis mus lepino saulyte, nors vėjuotos buvo visos dienos. Planų pripildyti mažylei baseiną ar mūsų vaikystės "vonelę" net neturėjome, bet Vanesytė, juk vandenų mergytė, vos pamatė puodą su vandeniu iškart su visais batukais sulipo :):
Iki pilnos laimės trūko tik ploto, kurį gera mamytė parūpino:
Visai kaip mes vaikystėje, smagumėlis :). Nusimaudėm, rūbukus išsiplovėm, na tikras rojus :). Užbaigti tokią nuostabią dieną tikrai reikėjo ypatingai, tad buvo išbandyta nauja transporto priemonė - paspirtukas. Nors vienai dar toli iki važiavimo, bet su pagalba, sekėsi gerai:
Dar vieną sekmadienį mes lankėmes Bistrampolio dvare ir Panevėžyje, bet šią išvyką jau buvau aprašiusi. O paskutinis mūsų apsilankymas kaime liepos mėnesį sutapo su mūsų ypatingomis liepos šventėmis (mano, vyro gimtadieniais ir Vanesytės 1,5 metukų). Tikromis dienomis atšventę, tiksliau sakant, atsitortinę namie, savaitgaliui padarėme finalinį susibūrimą sodyboje, kur pasimatėme su kai kuriais mums brangiais artimaisiais. Kartu suvalgėme ir paskutinį tortą:
Nors Vanesytei naktinis torto valgymas ne itin patiko, tačiau kitą rytą pasigardžiuodama skanėstą dorojo tiesiog žolyne:
Pasistiprinusi surado visus mano, mano sesers vaikystės žaisliukus, kuriuos ir nešiojo, ir migdė, ir maitino, savo dviratuku vežiojo:
Dienos pasitaikė tokios daugiau vėjuotos, lietingos, bet gaudėm visus saulės spinduliukus, visas sausas akimirkas, kad spėtų mėsytės iškepti. Jaukiai ir smagiai paminėjome mūsų šventes, mėgavomės tyru oru, laisve. Ir ne kartą kartojame, kaip būtų gera čia tiesiog gyventi. Nors turbūt gyvenant viskas atrodytų kiek kitaip ir tas rojaus kampelis nesukeltų tiek daug gerų emocijų, tiek energijos nepakrautų ir nuo visko neatribotų.
Išties esame labai laimingi, kad turime tokį rojaus kampelį, esame dėkingi Dievui, kad šiemet mums dovanojo tokius pasakiškus savaitgalius kaime. Nors šiandien jau keliaujam į pajūrį, bet dienos, praleistos tikroje gamtoje, buvo vienos geriausių šią vasarą ir tai pati puikiausia vieta atostogoms, kur mes dar tikrai sugrįšime už savaitėlės :).
Tikiuosi, labai nepabodo skaityti. Bet dėl laiko stokos visos mintys tik kaupėsi, kaupėsi ir būtinai norėjosi su jumis pasidalinti. Linkime visiems dar šiltų, smagių vasaros dienų. O mes sugrįšime su savo nuotykiais iš pajūrio :).
dziauguosi kad atsiradai
Nepakartojamos atostogos
Dovile, iš kurio tu miestuko esi kilusi, kad seneliai Ėriškiuose gyvena.. taigi visai šalia Panevėžio