Po didingų ir nepamirštamų įspūdžių pakeliui namo nusprendėme aplankyti ir močiutę, gyvenančią gilioje Žemaitijoje.
Dideliam Rusnės džiaugsmui ją pasitiko jos mylimiausia pusseserė Eglutė.

Atsidžiaugusios viena kita, nuskubėjo į tvartą, kur laukė nuostabus reginys. Rusnytė pirmąkart pamatė ką tik gimusį veršiuką, tad pusseserės linksmai žaidė su juo ir jis mielai prisijungė prie jų draugystės.

jam tik kelios valandos, o jis jau vaikšto ir net laksto :)


taip pat viliojo mergaičių akis ir pasipūtėliai triušiai

Netrukus visi susiruošėm pažemuogiauti.


mus pasitiko žemuogių laukai, baisu buvo jas sumindžioti, tad kas netilpo į stiklainius ,keliavo į burnytę

Kol mūsų močiutė melžė karvytes, mes tuo tarpu džiaugėmės kaimiška gamta, darėme foto sesiją, rinkome skanias žemuoges, smaigstėm jas ant smilgos




Kas gali būti geriau už gryną kaimo orą, skanias žemuoges, šiltą šviežią karvutės pienelį. Taip nesinorėjo galvoti apie namus.
Daugiausiai kaime demesio sulaukė šunelis Runtuntulis, Rusnė norėjo jį vežtis namo, bet teko gražiai atkalbėti, įtikinant, jog šunelis jos visuomet lauks čia, kaime.




Tad štai kokios tos linksmybės mūsų kaime, kuris kvepia žemuogėmis :)

