SpausdintiPagaliau pagaliau pagaliau.... Prikalbinom savo mažąjį pirmą kartą per trejus jo gyvenimo metus nukirpti plaukus...Bandymų būta tikrai nemažai....
Dažniausiai tokie bandymai baigdavosi didelėmis isterijomis kirpykloje. Jį gąsdindavo iš kirpyklos sklindantys plaukų džiovintuvo garsai...
Šį kartą buvo viskas kitaip. Ilgai kalbėjom su juo, jog berniukams nereikia auginti kasų, jog plaukai jam tik trukdo... Pažadėjom jam nupirkti sunkvežimį ir motociklą, kai tik nukirpsim plaukus.
Taigi tėvelis ir sūnelis dviese iškeliavo į kirpyklą. Kaip tėtis pasakojo, Gabrielius sunkiai leidosi kerpamas, tačiau leidosi. Vargais negalais kirpėja vis tiek padarė savo. Mašinėlės nerizikavo naudoti, nes Gabrielius, tikriausiai, vėl būtų išsigandęs.
Taigi, grįžta mano brangiausieji namo, o aš netenku žado! Ne tik dėl to, kad pavyko prikalbinti vaiką nusikirpti plaukus, bet ir dėl to, kaip jis atrodė. O atrodė tikrai neįprastai, bet labai gražiai. Visą dieną negalėjau atsižiūrėti! O ir pats Gabrielius buvo patenkintas.
Tad viliuosi, kad sekantį kartą į kirpyklą eisime be baimės. :-)
VISO, GARBANĖLĖS!!!
tik truputi mieganti 
mes savo dvimetį kerpame su mašinėle. pirmą kartą nukirpom, kai buvo pusantrų metų. Visai nebijo vaikis. juokias, kai jam plaukus tėvelis kerpa
o panelytė mano tai pati bandė apsikirpti