Štai kokias akimirkas pavyko užfiksuoti man per susitikimą. Labai smagu buvo pasibūti, pabendrauti, tikiuosi tai nebuvo paskutinis toks susitikimas ;) Kas norės foto rašykite savo el.paštus arba tiesiog man į skype roberta199021 :)

Nežinau kaip jums, bet mane jau apniko pavasarinė nuotaika, nors gamta dar nedžiugina, visgi menkas atšilimas džiugina. Galvoje kirba daugybė naujų idėjų, o viskas remiasi į laiko stoką . . . bet ne apie tai noriu rašyti . . . o apie kūrybinius vėjus, kurie pūstelėjo nauju lengvu bryzu ir nubloškė mane kažkur toli, į tą tolį, kuris mane seniai traukė, kol galiausiai atsidūriau jame . . . Nieko čia nesuprasite(o gal klystu ir jaučiatės panašiai? ) :)

Vis da-niau išeiname su mažyliu į lauką, jis budrutis mažas gudrutis viskas domina ir put put ir au au, o mane, jo mamytę traukia praskrendančių paukščių būriai, jų sparnuose parlekiantis pavasaris, jų šauksmas aidintis ne tik dangaus aukštybėj, bet ir čia žemai, kur vaikštome, kur kurčios, ką tik atšilusios širdys po žiemos speigų suklūsta . . .

Ech tas pavasaris . . . Imu tušinį ir rašau, pagaliau sugrįžo įkvėpimas !

Išėjau šiandien laukan pasiėmusi fotiką ir fotografavau paprastučius trapius snieguolių žiedelius, žvyro krūvoje tūnančius, žiemos šaltuką nugenusius akmenukus . . . spėjau ir kiemo sargus nufotkinti . . . na net nemoku visko išsakyti kiek jaučiu, nes galiėčiau rašyti ir rašyti . . . mintys nenuoseklios, trūkstančios, viena veja kitą . .  .

Širdis šaukia džiaugiasi, šypsos . . .

Beje gal netyčia užmatys ir mūsų mokytoja stebuklė, būt smagu jos vertinimą paskaityti . . . nk ypatingo foto nėra, fotkinau tai kas pakliuvo, kampus iš kurių fotkinau rinkaus taip kaip tuo metu pasirodė, akmenukus užmačiau kilo idėja ir juos įamžinti, o fo padariau laaaabai daug atsitokėjau apakau kiek pripyškinau :D

Beje būt smagu, kad atsirastų mamyčių, kurios norėtų pabaigti macro užduotėles ir laukti naujų stebuklės pamokymų apie portretą ;)

Ech tas pavasaris . . . :) :) :)

Štai mano bandymai lauke su mažais macro, su judančiu žmogum, katyte, bei kelios foto, iš kurių vienoje ryškus tik žmogus, o antroje ir žmogus ir aplinka :). Mamytės, nepamirškim šio puikaus užsiėmimo ;)

Galiausiai prisiruošiau ir rimtai užsiėmus "pamacrinau" :) Laukiu jūsų, mielosios, atsiliepimų ir stebuklės pamokymų ;)

Aš kaip ir dauguma neesu abejinga dailioms, išraiškingoms fotografijoms, nutariau parodyti ką esu nufotografavusi praėjusią vasarą, beje foto darytos 3,1mp telefono fotoaparatu, bei kelios skaitmeniniu fotoaparatu. Labai noriu prisidėti prie savviveiklininkių fotografijos mėgėjų MK :) dabar spaudžia kiti darbai, tad po jų prisidėsiu ir aš. Kviečiu pasigrožėkit, prisiminkit vasarėlėlę bei išsakykit nuomonę. Žinoma laukiu ir fotografijos profesionalės kritiško vertinimo ;).

Likus kelioms dienoms iki Naujųjų metų - mano sūnelio gimtadienio pradėjome ruoštis :) Taigi kol aš plušau virtuvėje ruošdama šašlyką, kol sūnelis miegojo, kadangi pasnigo gan nemažai štai ką tėtis sugalvojo - nulipdė sniego senį besmegenį :) Kadangi darbavosi prieš langus kieme, tai man buvo proga įamžinti šį kūrybinį procesą. Oi plušo kol surideno milžiniškus rutulius :D Kai pastatė senio būsimą kūna atskubėjo mano brangusis pasikonsultuoti kaip ir iš ko seniui daryti veidą :D Sagos, akys - anglys, vietoj šaliko taip pat. Nosis, beabejo morka, burna iš šakutės ir beabejo šluota :D. Senį nulipdė žiūrintį į kambarį, nes mažiukas sirguliuoja, tad nors taip susipažino su šiuo dar vienu žiemos palydovu:)

Įkeliu foto tėčio darbavimosi ir darbo rezultato :) bei mažiuko tik pabudusio reakcijos kai pamatė šį nematytą sutvėrimą foto :D Taip pat kelios foto kur per Naujuosius metus įsiamžinom prie senio su vyru, jo jauniausiu broliu bei mūsų drauge bei sūnelio pode ;)

Tikimės, kad mažutėlis jau ryt poryt galės pasidžiaugt šiuo nematytu bičiuliu iš arčiau :)

Štai kaip įpakavau kalėdines dovanėles savo ir vyro artimiesiems :). Naudojau pakavimo popierių, karoliukų, plaušo juosteles, lipnią juostelę, šiek tiek moment klijų pritvirtinti detaliukėms ir t.t. Tiesa nk itin ypatingo nėra, bet ir su paprastu popierium galima gauti neblogą rezultatą :) Juk svarbus ne tik dovanos turinys, bet ir jos pateikimas. Manau tam, kam skirta dovanėlė yra žymiai maloniau matyti kaip stengtasi nudžiuginti jo akis :) Man džiugu ne vien gauti, bet ir dovanoti dovanėles, matyti kaip džiaugiasi tas žmogus. Tad štai kaip įpakavau šįmet :)

Štai koki pažadai eiliuota forma ;)

RIMTI PAŽADAI

Dažnai užplūsta įkyrios, priekaištaujančios mintys,

Tuomet susimąstau . . .

Ir sukas galvoje uždaviniai, darbai ir viltys . . .

Tariu sau pašnibždom: dauk ką ne taip darau .

Pažvelgiu į mylimą sūnelį,

Jo akys spindi . . . žvitrios, miklios it kregždės prieš lietų . . .

Užlieja jausmų pliūpsnis motinišką širdelę,

Pirmiausia aš esu MAMA - tariu sau sužavėta.

Atsipeikėju staiga ir nuliūstu . . .

Mažylį savo glėbyje ramiai myluodama,

Mąstau: ar pakankamai, mažyti mano, tau dėmesio skiriu ?

Mintyse ir tau aš pažadu būti geresne, krūtinėn mušdama.

Darbai, mokslai, rutina,

It "Fausto" Mefistofelio jaučiuosi apkerėta.

Kasdienybės ratas įsuko mane nejučia,

Tariu kaip Faustas garsiai "Sustok akimirka žavinga!"

Ir nutariu įsakmiai sau pažadėti,

Būsiu aš daug geresne mama mažyliui.

Kiekvieną dieną atrasiu laiko žaisti !

Mokyti, myluotisūnelį ir nuolatos kartoti - myliu !

Bet tai pažadų krepšelyje neviskas,

Prižadu aš sau nuolat priminsiu mylimam - koks jis man brangus . . .

Juk šeima - mano sūnelis ir vyras - man pasaulis visas !

Tad prižadu sau aš tikrai mylėti, guosti, džiuginti savo žmogučius !

O dabar linksmiau ;)

ŠMAIKŠTŪS PAŽADAI SAU

Pabudau aš vieną rytą,

Veidrodį išvydau veidą nematytą.

Akys lyg po baliaus apsiblausiusios,

ir apskritai atrodau lyg ataušusi :D

Pažvelgiu aš įdėmiau, dar iš arčiau,

Nusišypsau ir sakau:

Oi kokia optimistė aš buvau,

Kad vis dar tokia pati graži maniau :)

Plaukai it šiaudai išdžiūvę,

Štai kokia dalia ex peroksidinių blondinių ;)

Nemažai ir veidui kliuvę,

Regis čia padėt galėtų tik daugybė kaukių karinių :D

Nutariau tada tvirtai

Jokių plaukų dažų jau apskritai !

Kitu atveju tikrai

Varnom baidyti tiksiu tiktai :)

Ech, lyg to dar negana,

Žvelgiu kaip atrodau aš visa.

Na mergyt, turi būti gėda . . .

Pilvukas mano tikra bėda !

Kad liekna dar negana

Marš sportuoti ristele !

Nes jei plaukčiau valtele

Ant juosmens juk turiu "gelbėjimo ratą" :D

Sportas sveikata !

Drąsinu save.

Kai lenkiuosi dusdama,

Lyg ežys miške puškuodama :)

Taigi credo mano nebe šis:

Aš už tortą už kavutę,

Už kepsniukus ir ledus !

Mėgstu aš visus valgius ! :D

Naujas credo šis:

Aš už sportą ir sveikatą,

Už trapučius, žaliąją arbatą !

Už sultingą morką ir salotos lapą !

Žūtbūt tilpsiu į korsetą ! :D

Dar šiek tiek poezijos . . .:)

NEŽEMIŠKI PAŽADAI

Kaip norėčiau tau sūnyti,

Dangaus žvaigždes it obuolius raškyti . . .

Pažadėti į mėnulį nuskraidyti,

Pegasą vienaragį tau sulaikyti.

Negaliu, mažyli mano mielas,

Nakties tamsios paverst skaisčia diena . . .

Tegaliu aš apkabinti, ištarti - tu ne vienas,

Ir nušviesti tavo veidą šypsena tik tau skirta.

Kaip norėčiau tau tik gražius sapnus tapyti,

Liesdama tavo mažąją mieląją rankelę,

Galiu tik pasakų keliu sapnan lydėti,

Tavo mažą vaikišką pasaulį pripildyti meile.

Norėčiau aš tave nudžiuginti šiais nežemiškais pažadais,

Deja, neesu aš svajų fėja, norų pildymo galios neturiu . . .

Tegaliu, sūnyti mielas, pažadėti žemiškai,

Saugosiu, mylėsiu, mokysiu tave - savo širdį atiduosiu !

Štai ką šiandien sukūriau . . . ačiū MK už paskatą kurti :)

Publikuota ir jūsų teismui atiduota :D ;)

Šis konkursas paskatino mane trumpam sustoti kasdienybės rutinoje, išplėšti iš jos nors keletą akimirkų ir apsižvalgius aplink suprasti, kad aš taip pat turiu sau ką pažadėti ir deja, gan nemažai . . . Visos mes, čia esančios mamos, dedamės puikiomis mamomis, mylinčiomis žmonomis, bet jaučiu, kad dažna gali sau pripažinti, kad nesame tokios jau idealios, pateikimas tik cukrinis paviršius. Juk nebereikalo lankomės čia – vienoms tai pramoga, kitoms atgaiva dar trečioms vienintelis kampelis save išreikšti . . . Žinoma nesakau, kad visos esame blogos mamos ar žmonos, anaiptol, tiesiog teigiu, kad pačios žinome ir suprantame, kad galime būti geresnėmis, tereikia pastangų, ne vien teorinių pažadų. Taigi apsižvalgiau įdėmiai ir supratau, kad turiu šitą keisti. Ir nebijau sau pažadėti, nes turiu valios, jei ko imuos rimtai tai rimtai tai ir atlieku. Neneigsiu, kad spintoje stūkso keletas nebaigtų rankdarbių, stalčiuje jau ilgas laikas dulksta kūrybos sąsiuvinis, ilgesingai šaukiantis plunksnakočio, daug sumanymų knibžda, bet visa tai tik mažmožiai . . . Svarbiausia ką turėčiau sau pažadėti tai būti geresne mama ir žmona. Taip, galbūt banalus pasakymas, tačiau nuoširdus . . . Juk svarbiausia, kad mus supantys žmogučiai būtų laimingi, jaustųs mylimi tada ir pačios būtume žymiai laimingesnės J. Pripažįstu sau, kad ne visada elgiuos taip kaip turėčiau . . . Tad noriu sau pažadėti keletą dalykų . . . Visų pirma daug daugiau praleisiu laiko su savo mažiuku, nesvarbu, kad visą laiką mes kartu, bet to negana, reikia daugiau žaidimų ir dūkimo J Nesvarbu net jei turėsiu šalin atitraukti skaitymą ar rašymą, mokintis galiu ir naktimis, bet geriau daugiau laiko skirsiu mažyliui, juk laikas nelaukia jau metai prabėgo nepastebimai, o kiti bėgs dar greičiau . . . Antra noriu ir pasižadu sau būti geresne žmona . . . priminti vyrui kaskart koks jis man brangus, nustebinti, kad ir bučiniu ar geru žodžiu, dažniau pasidomėti kaip jam sekėsi vienur ar kitur, net jei man visai neįdomu kaip ir ką mašinoj reikia keisti Jmažiau bambėsiu, priekaištausiu, o dar geriau išvis to nedarysiu . . . Galų gale nors kartą savaitėj pagaminti ką nors sudėtingesnio, ypatingesnio ir tai daryti su meile, kad skonis būtų geresnis, kad vyras jaustų, kad stengiamasi būtent dėl jo. . . Dar jaučiuos primiršusi artimus žmones, tėvukus ir mamą . . . neneigsiu dažniausiai paskambina jie, labos nakties taip pat linki jie . . . o aš ? Juk mane užaugino, maitino, mylėjo, visą širdį atidavė, o dabar neatsisako padėti, kai žutbūt turiu spėti daryti darbus . . . tad pažadu, kad aš ir pirma paskambinsiu ar parašysiu, ir tikrai žinau tai juos nudžiugins – džiaugsiuos ir aš. Tai nėra ušti pažadai, nes taip žada mano širdis kamuojama nusikalstamo jausmo, jaučiuos skolinga savo artimiesiems, o svarbiausia savo sūneliui ir mylimam žmogui – be jų nebūtų ir manęs.

Tiesa nutariau, ka galų gale pradėsiu naikinti rankdarbių ir visokių niekučių krūveles, kad šie daikteliai įgautų geresnę vietą nei krepšelis spintoje J Kūrybos taip nebepamiršiu, sugalvojau alternatyvą kaip rasti laiko ir saviraiškai, kursiu kai bildėsiu į mokslus, va tada laiko yra gražaus J Beje, šį tą jau esu sukurpusi, kada nors pasidalinsiu ir su jumis mamytės kritiškam įvertinimui arba pagyrimui J

Tiesa vasarą bandysiu dirbti, nedaug trūko, kad būčiau pradėjus visai neseniai, bet buvau perkalbėta ir pati susipratau, kad vaikiukas svarbiau, gana to, kad mokaus . . .kolkas . . .

Dar vienas pažadukas – sportuoti. Tiesa jau pradėjau prieš keletą dienų pasilankstyti, bet kolkas tai sunkus uždavinys išjudinti užsistovėjusius raumenukusJ

Pažadai gali virsti realybe tik pastangų, ryžto ir užsispyrimo dėka ! Tad visoms sėkmės vykdant užsibrėžtus tikslus, kantrybės ir užsispyrimo jums ;)

Dėl jų ir stengsiuos :)

Pradėsiu nuo Šv.Kūčių. Susirinko mūsų daug, net vienuolika, pas vyro tėvukus kur ir gyvename. Buvo išties smagu, jauku, ore tvyrojo šventiška nuotaika :) Atšventėme kaip pridera su ,maldele prieš ir po. Vakarui įpusėjus mažasis vyro brolis nutarė, kad Kalėdų senelis jau gal pabuvojo, tad jam buvo leista kyštelėti nosytę ir pažiūrėti kambaryje kur buvo eglutė. Šis džiūgaudamas sušuko, kad senio jau pabuvota ir visi maži ir dideli nuskubėjome prie eglutės - niekas neliko nuskriaustas. Žinoma daugoiausia dovanėlų gavo mano mažasis sūnelis - juk jam tai pirmosios Kalėdos, nors labiau jam rūpėjo pačežinti įpakavimus, nei pačios dovanėlės. Tiesa, pati didžiausia mašina visgi dėmesį sukaustė ilgesniam laikui :) Ir prasidėjo mažojo krykštavimas - taip taip tėtis pavėžino su naujuoju mašiniuku. Ech, kaip miela žiūrėti į jų šėlsmą :P. Taigi prisivaišinome, ant stalo pūpsojo tradiciniai valgiai - nebereikalo tiek plušom su bobute ;) Buvo net trys tortai(vyro brolis tuo buvo itin patenkintas), vienas močiutės, ir du mano vienas biskvitinis kitas želė, niam niam :D Taigi kas išvažinėjo geros nuotaikos ir emocijų kupini namolio, kas pasiliko. O pasiliko vyro dėdė su vyro pusbroliu - iš Vilniaus. Tad likome vakaroti. Mūsų mažasis "atsilaikė"tikrai vyriškai ir sutiko Šv.Kalėdas kartu su mumis visais - manim, vyru, močiute ir minėtais sveteliais. Išmušus dvylikai susidaužėme taurėmis, pasveikinome vieni kitus su gražia švente :) dar pasišnekučiavome, bet greit skirstėmės miegučio, nes mažasis pradėjo protestuoti :)

O Kalėdų išvakarėse nuvykome pas mano tėvukus ir mamą ten taip pat pasisėdėjome, mažiukas parsivežė dar vieną dovaną :)

Štai kaip sutikome šventes :)

Pirmosios dvi foto pas mano tėvukus, o likusios namie :)

Sveikos, mielosios ! Paskaičiau jūsų blogus, jau truputį išvydau ir mamyčių veidų, šaunių mažylių, tad nutariau ir aš prisistatyti su savo šeimynėle, kad pažintumėt mus artimiau :). Laiko nedaug teturiu, kadangi naktinėju neatsispyriau pagundai išbandyti naujas galimybes. Taigi susipažinkim - aš Roberta, mano mieliausi vyrukai sūnelis Kajus ir vyras Aurimas:)