Taip supuolė, kad pastaruoju metu niekam nerandu laiko.................:( visur nespėju, viskas krinta iš rankų... sakau gal senatvė ateina :D :) va ir stebukles pamokas apleidau... bet matau ne aš viena :).......... stengiuosi pasitaisyti:
Visada žavėjausi profesionale fotografija. Tai neabejotinas menas, o meną aš myliu . Forume , skiltyje ''prie kavos'' yra tema ''fotografijos mėgėjams'' . Tenais įkišusi nosytę radau begalę naudingų patarimų. Dar kart ačių Stebuklei :), kad turi kantrybės mums aiškinti visas įmatrybes :) niekada nemaniau, kad su savo ''muiline'' ižgausiu ''susiliejusį vaizdą''... Fotografavau ekspromtu, nesiruošiau. Nufotkinau ką radau ant virtuvės stalo. Štai mano namų darbai :D
Daug pasakoju apie savo sūnelį Augustiną, vyrą Eimantą, o va savo geriausios draugės kalytės Musytės vis nepaminiu :)..........
Tai kuo tikriausias pilnavertis šeimos narys. Su Musiuku draugauju jau ketvirti metai. Visko buvo per tuos keturis metus: pykomės, lojome, bet daugiausia draugavome :D jau laaabai nesugyvenamas ir aikštingas juodosios ledi charakteris: skalija, kandžiojasi, urzgia... visiškai nedresuojama.... Žodžiu nekenčia viso pasaulio :D bet mane myli, as jos visas pasaulis....
Myliu ir aš Musytę. Nesvarbu, kad nemažai ''perdegė'' mano nervų ląstelių jos dažnu sisiojimu kur papuola... beprotišku skalijimu ir amžina ,manau niekada nesibaigsiančia konkurencija su Augustinu ... ji beprotiškai manęs pavydi ... visiems :) . Bet kad ir kaip bebūtų, juk draugai tam ir yra. O mes abi su mažąja madmuzele tikros drauges. Tik pažvelkit į ją. Argi galima jos nemylėti? :)
Vakar nupuošėme eglutę. Atėjo Trys karaliai....... Šiek tiek keista. Tuščias stalas be žaliaskarės. Turės praeiti keletas dienų kol apsiprasime. Nors šiais metais man negaila, kad šventės baigės... tiksliai net nežinau kodėl, negaila ir tiek :) gal dėl to, kad mažiukas per jas sirgo... ir metai nelengvi buvo.... Eglutės aišku gaila. Taip gražiai ji puošė namus, kėlė nuotaika ir džiugino mano šarkiuka Augustiną :) .....
Pro langą su sūniuku išleidome ir Kalėdinį senį besmegenį :)... manome, kad išskrido į Laplandiją..... Per kitas šventes būtinai liepėme sugryžti :D
Laikas bėga šuoliais... dėja jo nepasivysime. Galime tik fiksuoti mums gražiausias ir brangiausias akimirkas, kad ilgam laikui išliktų ne tik mūsų širdį, bet ir fotoalbumuose mūsų mažiesiems. Atrodo tik vakar dvi neryškios juostelės nėštumo teste... o šiandieną jau stovi mano rožinė brangenybė :)... Atsistojo gruodžio 21d. nesenai išmoko sėdėti. Nemaniau, kad mano čempionas taip greitai ir atsistos :) mano svajonė, kad tokiu pačiu tvirtu žingsniu sūnus žingsniuotu ir per gyvenimą. Tai kiekvienos mamos svajonė...
Praėjo šventės ir tiesa pasakius man negaila, ir valio, kad jos praėjo. Visada būdavo gaila, o šiais metais ne.................. Gal todėl kad praėję metai tikrai buvo sunkūs. Todėl matyt man tų švenčių ir negaila :) . 2009 įpatingi buvo tuo, kad sulaukėme sūnaus :) va čia tai vienintelė paguodėlė ir džiaugsmas. Naujuosius sutikome pas vyro tėvus. Buvo smagu... Tikiu, kad šie metai bus lengvesni....
Vyrą savo reik mylėti...
Kad nebėgtų jis laukais.....
Pamyluosiu, apkabinsiu
Ir nudžiuginsiu dažnai.
Tuo labiau juk vyras daug nereikia,
Pačios žinot mintinai.
Neriniukai, karoliukai ir plunksnytės
Oj vilioja juos labai labai.........
Mesiu lauk PIŽAMĄ FLANELINĘ!!!
Busiu vyrui idiali ŽMONA.
Lūpytes pasidažysiu,
Ir jo lauksiu pasitempus visada!!!
Ižgaruos kaip dūmas
Ragana žmona....
Busiu aš jo mūza,
Nefertitė amžina!!! :D :D :D
Oi saldaini tu kvapnus...
Šokoladas nuostabus...
Tik pramerkus akytes
Kavinuosi aš.
Vien kavytės neužtenka
Ir saldainis tupi rankoj.
Tai blogybė jau tikrai
Šitaip piknaudžiauti nedorai!!!
Nuo pirmadienio pradėsiu
Tik kavytę vieną gerti.
Per šventes tik nusižengsiu,
Saldainiuiko paragausiu...
Oj saldaini nelabasis
Tu kaip velnias ysitaisęs...
Pas mane lentynoj sėdi,
Į pagundą mane vedi...
Vysiu aš tave laukan,
Pyk nepykęs jau gana!
Man tave pakeis daržovės
VITAMINŲ DOZĖ IR TIKRA GEROVĖ!!!!!!!!
Iš visos širdies noriu rasti santarvę su pačia savimi... Iki skausmo tikiu, kad šiais ateinančiais metais man pavyks...
Kai žmogus randa vidinę ramybę ir pusiausvyrą - visi likusieji darbai pasidaro lengviau įveikiami....Šį kartą linkiu sau: vidinės ramybės, stiprių nervų, auksinės širdies, kovojant su gyvenimo negandomis. Auginu sūnų, tai siūsta dovana iš pačio dangaus... Tuo pačiu ir begalinė atsakomybė!!!
VISUS MILIJARDUS PIRMADIENIŲ STIPRYBĖS MAN, ŠĮ ŽMOGAUS IR DIEVO KŪRINĮ IŠAUGINTI DORU, ATSAKINGU, KILNIU ŽMOGUMI. ŽMOGUMI- IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS...
Nuo pirmadienio būsiu atkaklesnė...
Neprošalį būti ir meilesnei.
Iždidumą kartais savo pažaboti,
Patylėti, kur nereikia-teisybės neieškoti...
Savą žmogų daug daugiau mylėti ir godoti...
Debesį bučinių jam dovanoti!!!
Nauji Metai-tai nauja pradžia,
Tad ir aš pradėsiu būti geresne.
Nebloga esu-gal kiek papaikus.
Reikalauju daug, tiek iš savęs , tiek iš kitų...
Pažadu būt aplinkiniams atlaidesnė,
Santūresnė, nuoširdesnė.
Nuoširdumas-tai vertybė,
Kurios mokysiuos uoliai...
Nenuvilsiu artimųjų ir namiškių,
Nes aš MYLIU MYLIU MYLIU juos labai!
O dėl savo angeliuko Augustuko,
Kalnus jau dabar verčiu.
Dar didesnį gėrį klosiu jam po kojoms,
Kad užaugtų jis DORU ŽMOGUM!!!
Mielosios, kaip man gera, kad jūs esate :) kuo didžiausių atradimų ateinančiais metais jums mamytės :* Sėkmės redakcijai kuriant tokį šaunų puslapį!!! Jūs kuriate gėrį, nes daugiau žmonių tapo laimingesniais!!!!!!!!! Tarp jų ir aš.
Ir vėl prisnigę...... kaip man gražu!!! Mažasis Augustinas dar negali pasakyti ar jam patinka, bet sprendžiant iš jo valiūkiškos šypsenos, manau, kad sūniukas žavisi sniegu ir žiema :) Jau dabar matau, kaip su savo mažuoju varlyte kitą žiemą darysime sniego mūšį ir statysime senį besmegenį..... gera svajoti, gera pasijusti vaiku, gera prisiminti vaikystę.........
Šis rytas man Augustinui ne eilinis :) pusryčiams gavau ryžių košės. Vos tik šis keisto skonio turinys pateko man į burnytę, akimirksniu spjoviau lauk. Spjoviau ne viena sykį... nepasidaviau mamos provokacijoms. Laimėjau aš :) į šią keistą košę mamytė įtarkavo obuolį. Mmmmm... kitas reikalas... pagalvojau sau atsargiai ragaudamas... Aišku kaip ir priklauso visos porcijos nesuvalgiau, pasilikau vietos ir desertui- mamuko pienukui. Viena ausyte nugirdau, kad pietums gausiu mėsytės, o vakare avižų. Su dideliu nekantrumu laukiu, kažin kas per negirdėti dalykai.... ta mėsytė ir avižos :)
Išaušo antra Šv. Kalėdų diena.Paakius puošė juodi ratilai, o nuotaika buvo slogi, nes mažojo temperatūra nenorėjo palikti :( taip iki pietų miegelio prasizirzinome... girdžiu , sūnus pabudo ir mano ausis pasiekia ne verksmas, o smagus čiauškėjimas :) atlėgo iškart... nulekiu į kambarį, randu besišypsantį lovytėje savo varliuka. Ne tokia valiūkiška šypsena kaip įprastai, bet ačių Dievuliui jau besišypsantį.
Su tėtuku likusį vakarą nėrėmės iš kailio kaip tik įtikti suniukui ;) (taip tėvai ir isilepina vaikus:) ) , kad tik jis jaustūsi laimingesnis... vietoj vienos barankytės gavo visą maišelį. Ooooooo, Augustinui tas patiko :) pražaidė su jomis visą kalėdinį vakarą. Neturi tiek jėgelių kaip įprstai, bet toliau tobulinasi gražaus sėdėjimo meno, bando sučiupti šeimos augintinį Musę. (vargšelė mūsų kalytė :) ). Šį šventinį sekmadienio rytą, mažasis Augustinas vėl bando iždykauti. Ir man taip gera širdy... va čia tai dovana... sau pagalvojau , girdėdama sūnaus juoką. Niekada niekada nbedrysiu ištarti ar pagalvoti, kad mano vaikas gal per judrus... geriau matyti laipiojantį karnizais, negu gulintį kaip lapelį....
Sūniukui pažadėjau visas pasaulio ''barankytes'', kad tik jis nebesirgtų. Gerai, kad mano pažadų jis dar nesupranta..... :)
Labai laaabai norėtūsi papasakoti linksmą istoriją, atsiūsti krūvą linksmų nuotraukų... dėja, to negalime padaryti, nes mūsų varliuką kamuoja pakilusi temperatūra, sunki dantukų turėjimo kaina. Vakar buvome pas Augustuko prosenelius . Po eglute mažiukas rado auto kėdutę. Labiau liko sužavėti tėveliai, negu mažasis pronūkėlis :) nebuvo vaikui sveikatytės, kad ir kaip bandė paiždykauti, '' išlaušti'' šypseną, sekėsi nekaip... kaip atėjo temperatūra, taip ir išeis, bet taip plyšta mamos širdis matant silpną savo vaikutį. Kad tik kas leistų suniuko skausmelšį pasiimti sau. Nesudvejočiau nė sekundei. Verkia mažiukas. Rieda ašara ir man..........
Vaikystėje Šv, Kūčias vadindavau Dievuliuko gimtadieniu...laukdavau labai Kūčių. nes per jas puošdavome eglutę. Ko daugiau reikia vaikiškai širdutei. Neslėpsiu, kad ir dabar su dideliu džiaugsmu puošiu žaliaskarę... Šv. Kūčias sutikome pas mano mamą. Tradiciškai kalbėjome maldelę prieš valgį. Padėjome atskirą lėkštutę mirusiems..... mamytė sako, kad naktį atskrenda artimųjų vėlės paragauti valgių. Laužėme po gabaliuką Šv. plotkelę. Kaip tikras vyras laužė ir Augustinas, o svarbiausia galėjo ragauti!!!! Juk ji tirpsta burnytėje. Aišku išpakavome ir dovanas , kaip be jų.... Sunku žodžiais nusakyti, kaip šis darbas patiko musų sūniukui :) Štai toks, pirmas Augučio- Dievuliuko gimtadienis....
Gyvename nuosavame namuke. Turime soduką. Jau dabar matau, kaip sūnus vasarą po sodą bėgios savo mažomis kojytėmis....... pro kurį kambario langą bežiūrėsi, visur krūmokšniai ir obelys...pavasarį obelims žydint, nesinori užtraukti užuolaidų, nes toks gražus vaizdas žiūrint pro langą. Miela širdžiai vos pažvelgus...... kaip aš myliu gamtą.... galėčiau gyventi miško trobelėje mėnesių mėnesius. Rašyti, kurti, svajoti... atėjus rudeniui ir numirus mano obelų grožiui ir man norėjosi kaip tai meškai užmigti žiemos miegu ;) vos pažvelgsi, apmirusi gamta. brrrrrr..... tuo labiau kai šis rudenėlis buvo gerokai užsitesęs....... ir štai, į mano sodelį tikrąja žodžio prasme atėjo šventė....... rašydama vis žvilkteliu pro langą.... gyvas atvirukas... tikras, natūralus grožis yra vertybė. Tad pabaigai, švenčių proga ir jums mielos mamytės noriu palinkėti kuo daugiau gražių dalykų, tikrų šypsenų, gerų žmonių, besišypsančių veidų... su šventėmis!!!!!!!! štai, mano šventinis gyvas atvirukas:
Pies kiekvienas sventes padarydavau begale puokstyciu, kolezu, atviruku , paveiksleliu draugams ir savo artimiesies Man tai didelis malonumas ;) megstu mena... patinka kurti grozi taip kaip as suprantu. O sauniausia tai, kad jie yra vienetiniai, tokio pat paveikslo ar puoksteles niekada nebeatkartosi. Sie metai kitokie.... nebera tiek laiko savo pomegiams, nes ant ranku pats graziausias mano MENO KURINYS Augustinas :), tiesa, turiu pamineti, kad si UNIKALU TOBULA KURINI padejo sukurti vyrelis Eimantas :D bet keletai darbeliu radau laiko. Nesvarbu, kad naktimis, svarbu, kad kazkam jie suteiks geru emociju.... gera dziuginti zmones...
Ech... vyras dar darbe, maziukas uzsnudo imiau pakuoti dovanas... gera sirdi. Man taip patinka dziuginti artimuosius ir draugus :) neslepsiu, laukiu ir as dovaneliu, bet juk smagu ir duoti, ne tik imti arne? Kambaryje dega eglutes lemputes, kaledine zvake, tarp ranku ceza dovanu pakavimo popierius.mmmmmm...... mielas darbas ;) supakavau ir savo mazajam Augusteliui zaisliuka. Sv. Kuciu ryta, butinai atnesiu prie eglutes pasiimti savo dovaneles.... nors dar mazytis, bet zinau, kad musu smalsutis ciups dovanele savo mazutemis, dailutemis, putlutemis rankytemis :)......gera tureti seima, gera myleti, gera jaustis reikalingam... gera daryti , kad ir mazus stebuklus........
Mano mama mielas zmogutis... dazniausiai ja suprantu. bet siandiena ji man atrodo keistoka......:) visa diena man uzino ausis negirdetais, neregetais, nematytais dalykais: eglute, kaledine dvasia, lemputes, senelis saltis....... hmmmmmmm, sau galvojau, tikuiosi laikas parodys kas cia per stebuklai, apie kuriuos mama su tokiu dziaugsmu man pasakoja. Kaip ir iprasta vakara sedejau savo keduteje ir laukiau vakarines koses. Uz lango suburzge masina, valio, gryzo tetis, sau pagalvojau. Ivirsta jis i vidu su gan neiprastu nesiniu. Tikriausiai cia si zaliaskare, apie kuria kalbejo mama. Nepasirode man ji labai ipatinga, tiesa pasakius... Vakaras tesesi kaip iprastai. Kol mama neatsinese dezutes su daug daug grozio.... va cia tai bent, pagalvojau. tik kaip visada kas man labiausiai patinka paragauti nedave...... uzdege mama lemputes, leido paliesti zaisliuka. Pasaka.... kryksciau balsu, rodziau gestais, bet to GROZIO taip ir neleido paragauti. Neleidzia ir siandin.....
Vakare puosime egle :)kaip as to laukiu....... namai pakvips sventemis! kazin kaip musu Augustinas i eglute reaguos, turetu abstulbti vaikas.. jam taip patinka kas blizga;)... Nejuciomis mintimis nusikeliu i vaikyste. Eglute visa seima puosdavome Sv. Kuciu isvakarese. Mes puosim siandiena, nes labai jau as nekantrauju :D o Kuciu ryta begdavome visi vaikai po eglute dovaneliu... jausmas vertas milijono :) Su pusbroliu pasiklodavome guoli prie eglutes ir laukdavome kaledu senio... bet visada uzmigdavome, o ryte dovanos jau budavo :) neikainojami vaikystes prisiminimai.... ja turejau laaaabai grazia! Dabar turiu jau savo seima. Desiu visas pastangas, kad ir mano maziukas turetu nuostabia, sauleta, spalvota vaikyste.............
As Augustinas esu sarku sarkiukas :D labai megstu kas blizga ir spalvota.... o jei dar ir ceza, tai esu labai patenkintas :) kaip gaila , kad su saldainukais kolkas galiu tik zaisti....... tikrai mielai ju paragauciau. Gal nepatikesite, bet tikrai zinau, kad graziame popierelyje skanus, kvapnus sokoladas ! Niam!!!!!!! Mamyte, noriu.... :D
Sunku nusakyti mintis ir jausmus ka galvojau isgirdus apie ivykusia nelaime Siailiu gimdymo namuose. Sis ''jausmu kratinys'' mano galvoje kele nerima. Iki ko ritasi sis pasaulis... pirma mintis sovusi i galva pamacius reportaza. Mes ir siaulieciai, matyt dar del to taip audringai suregavau. Bet aisku svarbu ne tai. Jei pasalinis zmogus taip reaguoji, tai kaip turetu jaustis motinos tu mazuteliu... teveliai, mociutes...
Nesioji po sirdimi gyvybe, per kancias ji ateina i si pasauli. Nekalta ir be galo trapi, pasitikinti zmogumi tyrai ir be salygiskai ... ir va, per kazkieno neapdairuma yvyksta taip. Yra ganetinai nuvalkiota fraze: klysti zmogiska... bet medikui manau tas negalioja. Be galo sunku destyti mintis, nors ju pilna galva... Pati gerai nezinau, ar daugiau pykcio ar nusivylimo. Zinau tik tiek ,kad linkiu begalines stiprybems toms mamytems ir kad si istorija baigtusi laimingai.
Rytas saules mieste primena pasaka. SNINGA......:) as taip laukiau sniego. Apmirusi gamtovaizdi keicia baltut baltutelis sniegas.mmmmmmmm.... kaip noreciau tame patale pasivolioti, kaip vaikysteje. Slogi rudenine nuotaika kuri mane uzsitesusiai persekiojo pamazele traukiasi. Paskambino MK kurjeris. Sulaukeme ankstyvo Kaledu Senio ;) be galo mielas vyriskis atveze Augustinui sauskelnes. aciu redakcija ;) gera gauti dovaneliu. Paplpejome su kurjeriu lauke, pasidziaugme sniegu, pasilinkejome geru ateinanciu metu : ui kaip dziugu sutikti besisypsanciu geromis akimis zmoniu... sau pagalvojau ir nuotaika dar labiau pakilo ;)
Palikusi pienuko atsargas, bet ne ramia sirdimi vakar islekiau i darbo zibureli. Jaute mamos sirdis, kad sunus jokiais budais negers is buteliuko. Dvi mociutes niekaip ''nepriveike'' mazojo maistininko.... parrukau nomo maitinti savo varliuko. I zibureli gryzau tik todel, kad buvau pazadejusi grysti . Nors zinojau, kad sunus gerose rankose ir pati buvau vos uz dvieju km mane nuolatos persekiojo kaltes jausmas, jog as ne su savo angeleliu ir nieko sau negalejau padaryti......Pasikankinusi dar pora valandu vel parskuodziau namo. Kaip man buvo gera ir ramu uzmikti salia savo berniuko... Dangiska palaima :D
Bandau gera savaitele savo Auguti ismokinti gerti is buteliuko, bet mano pastangos eina suniui ant uodegos... Noriu ismokinti, nes si vakara darbovietes naujametinis ziburelis. Pienuko atsargu yra, bet kaip mociutei jas sugirdyti, cia tai klausimas kuris man neduoda ramybes....:( noras eiti i zibureli pamazele blesta.... Tiek i buteliuka tiek i soskiuka ziuri kaip i zaidima, grauzia ir tiek. Matyt jaucia, kad mama nori vakarui pabegti :)
Jau savaitele kaip as mazasis Augustinas savarankiskai sedziu :) didesnio dziaugsmo tikriausiai dar nesu patyres, jau nemazai dalyku moku pats..... o sis atradimas tai man laaaabai patinka, nes pasauli isvydau kitu kampu :) :D kiekviena diena treniruojuosi ir ''sedejimo meno'' mokausi vis sparciau ir sparciau.Tik paziurekite, kaip man smagu :D kaip greit as augu.......... mamyte greit manes nebepagaus!
Naktis kaip pastaruoju metu bemiege: ir man ir mazajam Augustinui. Prie mazojo prikibo sloga, tai ''puskuoja antra nakti:( Puse metu buvom sveiki kaip ridikai ir va kaip is giedro dangaus.... Labai daznai prisimenu maziuko atejima i si pasauli, si naktis neisimtis, neabejotinai tai graziausias ir geriausias dalykas kas mums su vyru galejo nutikti :) gimdymas nebuvo lengvas. Muo pat pirmuju saremiu uztruko 36 h, dabar nesuprantu is kur tiek radau jegu. Bet radau, ir dar antra tiek buciau radusi del savo angeliuko....... Isvydus maziuka vyras verke, o as kartojau jam ziuredama i maziuka paguldyta ant krutines: ziurek, koks jis tobulas........... Zinau, kad ta tobulybe zavesiuos visa savo lukusi gyvenima. Norejosi sokti is dziaugsmo, kalnus nuversti, saule dovanoti, viso pasaulio geri, sviesa ir dziaugsma. su kiekviena diena tie norai vis didesni. Dekosiu Dievuliui iki pat mirties, kad leido pajusti ta dziaugsma tapti MOTINA. Dekosiu, kad suteike galimybe pazinti savo suneli, pasauli isvysti kitomis akimis. Grazesnio dalyko nera: kaip kudikio gimimas ir mamos meile....
Galva kaip kopustas... velniskai skauda :( visa nakti maziukas pravirksnojo. Turime 2 dantukus, matyt dar kur kalasi. Kiekvina sunaus sukrebzdejima girdziu. matyt visos mamos girdi, tokia prigimtis........o va musu tetukas Eimantas deda i aki kaip ''sultonas'' :) jam vaiko naktiniai riksnojimai primena lopsine matyt........ :) o man dazniausiai gaila tetuka zadint, vat kokia mylinti zmonos sirdis..... bet vakarais po visu darbu tetis su sunumi geriausi draugai :) vyliuosi kad sunui augant ju rysys tik stipres. Noriu, kad tetukas sunui butu pavyzdys.
Savo turto nebegaliu palikti vezime jau nuo 5 men.....;) koki karta jis man ivarys soka................. tik paziurekit, ka izdaineja :D
Rytas prasidejo neiprastai.. persiakiojo baimes, nes lauke vizitas pas stomotologa....as labai jau bijau jo.. ir nieko sau negaliu padaryti..:( jau sedziu siltai namie :) bijotas kosmaras pasibaige sekmingai :D bandau ''mamyciu klubo'' naujoves... kolkas zalia.... bet suprasiu... mat kas susije su kompiuteriu ir internetu, man ne taip greit ''daeina'' kaip noretisi........ :( bet as labai stengiuosi!
