"Eik, po galais, miegoti" recenzija

Adam Mansbach. Eik, po galais, miegoti! 2011, 32 p.

Man ir mano mažyliui pastaruoju metu vis labiau patinka Adamo Mansbacho eiliuota lopšinė pavadinimu „Eik, po galais, miegoti“. Ši knygelė turiniu labiau tinkama tėveliams, tačiau iliustracijos artimos vaikučių pasauliui. Kita vertus, ne veltui knyga prekybininkų yra pristatoma kaip „vaikiška knyga suaugusiesiems“. Kodėl? Tuojau sužinosite...

Knyga iš dalies skirta suaugusiems, nes tėveliams verta ją pavartyti, kai ima širsti ir pykti, kad jų mažyliai neužmiega. Linksmai ir net su ironija knygelėje pasakojama, kaip jaučiasi tėveliai, kol jų vaikučiai niekaip nesiryžta keliauti į sapnų karalystę. Įdomus lopšinės perteikimo būdas – tai yra tarsi tėvelio kreipiamasis į vaikutį, kuris nenori miegoti, šioks toks pakeiksnojimas (jis ko gero labiausiai ir glumina, gal kiek ir atstumia):

Pakyla pelėdos nuo medžių viršūnių

Ir sklendžia į tamsą nakties.

Mane jau pradėjo imt siutas, mielasis.

Miegok, po paraliais, išties!

 Skaitant lopšinę išryškėja mūsų pačių išgyventos situacijos: siūlai vaikučiui prieš miegą paskaityt dar vieną pasakėlę, o šis staiga užsimano į tualetą, arba nori paišdykauti, dar ima klausinėti įvairiausių dalykų, arba prašo mylimo žaisliuko, vėliau - pienuko ir taip toliau, kol galiausiai nuvargęs šiaip ne taip užmiega. 

Vaikeliai visi jau sapnų karalystėj.

Varlytės pavargo šokuoti.

Į kokį tualetą?! Netauzyk kvailysčių!

Žinai, kur tu eisi? Miegoti!

Taigi tėveliams, skaitantiems vakarais šią knygelę, lengva ironijos dozė pakelia nuotaiką, o mažylis užburtas lopšinės rimo ir raminančių spalvų iliustracijų paprastai užmiega be problemų. Taip nutinka ir mums :)

Užmigus sūnui aš, kaip ir lopšinės herojus, džiaugiuosi atokvėpio minutėle:

Tu miegi, o aš špygą laikau.

Aš slenku ir prašau Dievulėlio:

Po galais, nepabuski, žmogau!