Sumainėm aukso žiedus ir kol kas negalvojom apie kūdikį. Tikriausiai kaip ir daugelis jaunavedžių.
Kibom į darbą
Tačiau labai greitai, po pusės metų, atėjo toji diena, kai pasikalbėjom ir labai panorom savo mažylio, norėjom, tiksliau, mes jo troškom visą širdim. Žavėjausi gatvėje pamačiusi besilaukiančias mamas, jos tokios nuostabios. Visada palydėdavau jas akimis.
Ilgai nelaukę "kibom į darbą" . O troškimas buvo begalinis.
Jaučiau, kad įsčiose užsimezgė nauja gyvybė, kad ji jau yra manyje, kad pradeda plazdėt nauja širdelė. Praslinko dvi savaitės, oi kaip ilgai reikėjo laukt, nes tik maždaug po tiek laiko testas parodo "taip" arba "ne". Tuoj pat atsiradau vaistinėj, tuoj pat namie. Ant testo parašyta, kad geriausia daryti ryte. Na, laukėm dvi savaites, palauksim dar vieną dieną.
Ryte prabudus, kirbančia širdim pasidariau testą. Ir ką gi, neigiamas. Apsipyliau ašaromis. Vyras nuramino ir pagalvojom, gal dar per anksti, palauksim keletą dienų. O ant testo parašyta po 7-10 dienų daryti testą. O juk buvo praėję 14dienų. Vėl tos kelios laukimo dienos atrodė amžinybė.
Trečias kartas melavo
Palaukėm dar 3 dienas. Vėl neigiamas. Trečiąjį kartą dariau testą dar po savaitės ir deja, vėl tas pats. Nesupratom kodėl taip, nes abu jautėm tvirtai, kad jau yra trečias žmogutis mūsų šeimoje. Liūdnos dienos buvo. O tas laukimas.... Tas pats buvo ir su ketvirtu testu. Praėjo maždaug pusantro mėnesio po "to" , ir darėm penktą testą. Ir akyse nušvito, matėsi antra juostelė labai labai labai neryškiai.
Verkėm ir juokėmės
Apsiverkėm abu iš džiaugsmo, apsikabinom, verkėm ir juokėmės. To jausmo nepamirštu ir net šiandien. Na bet, kad būtume visiškai tikri, vyras nupirko dar vieną testą, kurį padariau kitą dieną, o tada išvydom dvi ryškias juosteles. Valio!!!
Nuvažiavom pas gydytoją, pažiūrėjo echoskopu, ekrane išvydau maža juodą taškelį, tai buvo jis, mūsų kūdikėlis. Apsiverkiau iš džiaugsmo.
Nekantravom, kada galėsim išvysti savo angeliuką, jį apkabinti, glausti prie krūtinės, bučiuoti, myluoti. Mes jo nekantriai laukėm. Jis ir nekantravo. Taip nekantravo tas mažutėlis, kad ėmė ir pasibeldė ankščiau į ši pasaulį... O tai jau kita istorija.
Eglė, auginanti 10 mėnesių dukrytę
--
Konkurse dalyvauja tik prisiregistravę dalyviai.
Nori prisiregistruoti? Spausk čia
--
Kodel neberodo senesniu laideliu?
labai stringa
kodel nerodo?
labai saunu,kad galejau paziuret,nes sekmadieni nemaciau.
o man viska puikiai rodo 😀
As irgi negaliu paziureti, o taip norejau apie Motesori ugdymo sistema pasiziureti...
gkotyeas
kodel neberodo laideliu internete? 31d vykusios laidelės negaliu pažiūrėti... ☹
labai blogas yrasas kaip ziurai intrnete
kodel neberodo laideliu internete? gal kas zino?
patiko ir man si laidele 😀 visos laideles geros 😀 naudingu patarimu gausu,tik va galetu but ilgesnes tos laideles 😀
Iš šios laidelės gali daug ką pasimokyti jaunoms nepatyrusioms mamytėms kurios zindo kūdikėlius. Truputuka susipažinau su suzuki metodikos darzelius jie ypač turbūt ydomus mūsų mažiesiems vaikučiams.
labai idomi laidele
nuostabi laidele😀
jaudinanti istorija😀 kagi linkiu auginti savo stebukleli
sekmes auginant savo mazaja atzalele 😀 !
Labai grazi istorija
Graažus pasakojimas, sėkmės tėveliams.
Planavot ir taip graziai lauket, tikriausiai labai mylit savo angreliuka. o jis lauke jusu. Miela
Idomus, grazus pasakojimas. Matosi, kad jus labai norejot to mazytelio kudikelio, tiek testu daret, ojai. Dziugu, kad yra tokiu sauniu teveliu.