"Ožiukai" ir pykčio priepuoliai: kaip tinkamai su tuo kovoti

Klausk psichologų ir kitų specialistų apie tai, kas Tau rūpi redakcija@mamyciuklubas.lt – ir Tau jie būtinai pasistengs atsakyti.

Jurgos istoriją galite paskaityti čia Kaip kovoti su vaikų ožiukais

O šiandien šią situaciją ir apskritai, ką daryti, kai vaikai itin užsispyrę, komentuoja sanatorijos "Pušyno kelias" vaikų skyriaus psichologė, Mykolo Romerio Universiteto psichologijos katedros lektorė Renata Garckija:

Auginti trejų metų vaiką – tikras iššūkis... taip rašo knygose, tai gali patvirtinti bet kuri mama. O kai anksčiau naudoti metodai nebeveikia, tikrai lengva pasimesti ir pradėti abejoti savimi.

Dėl vieno Jūs esate visiškai teisi – nei gąsdinimas diržais, nei juo labiau savo grasinimų įgyvendinimas situacijos neišspręs. Dažnai tėvai mano, kad tai, kas buvo veiksminga su vienu vaiku, bus taip pat veiksminga ir su kitu. Tačiau taip nėra.

Kiekvieno vaiko padėtis šeimoje yra ypatinga: aplinka, į kurią patenka pirmagimis visiškai skiriasi nuo tos, į kurią patenka vėlesni vaikai. Todėl tie patys auklėjimo metodai skirtingiems vaikams ne visada tinka.

3 metų vaikų emocinė savikontrolė yra labai menka, jie daugiausiai gyvena čia ir dabar, tačiau tikrai supranta, kai jiems kažką draudžia.

Bandant valdyti vaikų elgesį svarbūs keli dalykai:

 - reaguoti reikia tuoj pat. Vaikai turi suprasti, koks būtent ir kodėl jų elgesys yra netoleruojamas. Kuo daugiau laiko praeina po nepageidaujamo elgesio, tuo sunkiau mažyliams susivokti.

- konkrečiai įvardinti, kas padaryta negerai. Netinkama būtų pasakyti "blogai elgiesi", "esi negeras" ir pan. Reikėtų pasakyti "Mušti brolį/sesę/mamą/katytę... negalima".

- pokalbis neturėtų būti ilgas, sakiniai turi būti konkretūs ir trumpi. Ilgos diskusijos ir paaiškinimai netinka dėl to, kad kol mes jas baigiam, vaikas nebepamena, dėl ko tas pokalbis vyksta. Taip pat ilgi pokalbiai suteikia daugiau erdvės vaiko manipuliacijoms. Tikriausiai ne kartą teko stebėti, kad kuo ilgiau vaikui bandome paaiškinti, tuo labiau jis/ji įsiverkia ir reikalauja.

Žinoma, aiškinti, kodėl kai kurių daiktų negalima imti arba kodėl negalite ko nors nupirkti reikia. Tačiau reikia atsižvelgti į vaiko amžių, t.y. gebėjimą suvokti informaciją bei į vaiko emocinę būseną - jeigu vaikai yra susijaudinęs, verkia, "kaprizinasi", tai tikriausiai jau nieko nebegirdi.

- atsižvelkite į dėsnį "vaiko kaprizai ir "ožiukai" tuo didesni, kuo daugiau publikos yra aplink". Taigi jeigu jau tenka tramdyti "ožius", darykite tai matant kuo mažiau žmonių. Pagal galimybę išveskite (išneškite) vaiką į atskirą kambarį, išeikite iš parduotuvės ir pan. Pasistenkite, kad kiti Jūsų vaikai nedalyvautų aiškinimuose, tegu toliau daro savo darbus.

- kartais izoliuoti vaiką (nunešti į kitą kambarį) yra labai naudinga ir padeda. Tokio "poilsio" pagrindinis tikslas yra leisti vaikui nusiraminti. Todėl reikia suteikti tam visas galimybes. Paslėpkite visus vertingus daiktus iš "nusiraminimo" kambario, palikite arba tyčia atneškite daiktus, ant kurių vaikas galės išsilieti. Įrodyta, kad fizinė veiklą mažina stresą.

- pripažinkite vaiko teisę pykti ir susierzinti. Pyktis ir susierzinimas - natūralios emocijos ir jas gana sunku valdyti. Mūsų tikslas - elgesys. Juk jeigu mes ko nors negauname, tai irgi nusiminame ir būkime sąžiningi, mintyse kartais mus aplanko vienas kitas ne itin taikus vaizdinys. Skirtumas tarp mūsų ir 3 metų vaiko yra tas, kad mes jau išmokome nukreipti savo pyktį ir susierzinimą, o mažyliai dar to mokosi.

Tikiuosi, šie pamąstymai bus Jums naudingi. Sėkmės Jums ir rūpinkitės savimi: penkių vaikų mamos turi daug darbo.

Galbūt ši knyga gali būti naudinga: Laimingi vaikai: iššūkis tėvams. R.Dreikurs, V.Soltz