„Viskas prasidėjo nuo piršlybų“. Kristinos istorija

Svajonių šalis, šalia mylimas žmogus, puikus darbas svetur buvo kaip tik tai, apie ką svajojau mąstydama apie Angliją, kurią nusprendžiau aplankyti per vasaros atostogas.

Ypatingos piršlybos

Vos tik pabaigusi antąjį kursą, sugalvojau su mylimuoju išvykti svetur. Jis – ilgesniam laikui, o aš tik vasarai. Padirbėti, pailsėti, daug ko pamatyti ir po kelių mėnesių gryžti atgal, į gimtinę, užbaigti studijų.

Viskas taip ir buvo. Smagi vasara, neblogas darbas, įvairus laisvalaikis nuspalvino mano gyvenimo dienoraščio puslapius. Tą pačią vasarą, suėjo 5 metų bendros draugystės su mylimuoju sukaktis. Pasipiršo jis man ypatingai... Southampton‘o miestelyje, nuostabioje prieplaukoje iš kurios buvo išplaukęs legendinis Titanikas...

Laikas išsiskirti

Ir štai... laikas bėgo greit... Vasara buvo užvėrusi duris... Ruduo... Artėjo mano išvykimo į gimtinę diena... Buvo sunku skirtis su mylimuoju, su artimaisiais, kurie liko užsienyje, tačiau viską, apie ką svajojau, aš gavau. O ir nuostabus žiedelis spindėjo ant piršto. Pamąsčiau, ko gi daugiau man trūksta? Pabaigsiu mokslus ir susitiksime...

Prasta savijauta

Lietuva... Mokslai... Grįžau čia, nes patiko tai, ką mokiausi, patiko grupė... Pasiilgę draugai, giminačiai atvykdavo manęs aplankyti. Dalinausi įspūdžiais, sklaidėme fotoalbumo puslapius... Tačiau kiekvienos mano vaišės baigdavosi prastai. „Kelionės išvarginta“, „pripratusi prie kitokio maisto“  - taip aš teisinau savo prastą savijautą bei dažnus apsilankymus tualete. Širdis nepakuždėjo, kad grįžau su dar didesniu bagažu, nei pati galėjau įsivaizduoti...

Taip!

Taip... Neilgai trukus testas parodė dvi juosteles... Šokas, kokio gyvenime nesu patyrusi!!! Man, be galo mylinčiai vaikučius ir laukiančiai savo vaikelio, tai buvo per didelė žinia vien dėl to, kad tėvelio nebuvo šalia… Kad aš čia, o jis už mylių marių…

Tai buvo taip netikėta, kad nebežinojau kaip sureaguos sužadėtinis… Visada svajoję apie šaunią šeimą, mes vis atidėdavome planus, tad štai, vaikelis pats sumąstė, kada jam geriau ateit į mūsų šeimą... Mes planavome kitaip... Dievas, tikriausiai, stebėjo mus ir juokėsi  iš mūsų planų...


Knyga „Tuoj būsime trise“...

Pamąsčiau, kad būsimam tėveliui tai turi būti pranešta ypatingai. Pasidariusi savo “sėklytės” nuotraukėlę, nupirkusi knygą “Tuoj būsime trise”, nedelsdama išsiunčiau visa  tai savo brangiausiajam.
Tai, kad jis verkė paskambinęs, buvo ne ką nuostabiau, nei jausti mūsų sukurtą gyvybę po širdimi... Žinoti, kad esi mylima, kad mylimas vyras laukia savo mažylio ne mažiau nei tu pati, buvo pati nuostabiausia diena, pakeitusi mano gyvenimą...

Kristina Dumčienė, Meinardo, ir netrukus į pasaulį pasibelsiančiojo antrojo vaikelio,  mama.

--

Konkurse dalyvauja tik prisiregistravę dalyviai.

Nori prisiregistruoti? Spausk čia

--