Pagaliau atėjo tas išlauktas laikas, kai mano dukra atsisakė mano pieno.
Kodėl sakau, kad "pagaliau"? Na, ji jau nėra tas kūdikėlis, kuriam mamos pienas būtų pagrindinis maistas, nes jai jau 2 metai ir 4 mėn.
Aš vis kūriau planus, kaip čia ją atpratinus, vis atidėliojau bandymus su "pipirais" ar "garstyčiom", o ji, mūsų Eglė, po švenčių maratono vieną įprastą vakarą pasielgė neįprastai - atsigulus šalia manęs nepaprašė krūties :). Ir mes jau 10 dienų gyvenam normalų suaugusių gyvenimą :)
Aš labai džiaugiuosi, kad Eglutė pati savarankiškai atsisakė mano pieno. Ir turiu pasakyti, kad vis dėlto buvo sunku girdėti iš aplinkinių gėdinimų, kad tokia "didelė" mergaitė dar vis valgo mamos pieną. Nors kai pagalvoji, tai yra tik mūsų dviejų reikalas, o savo nuomonę išsakyti reikėtų laiku ir vietoje.
O kaip Jums sekėsi atjunkyti vaikučius? Natūraliai ar "bandymų" metodais? :)
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Jau kažkas iš aukščiau sudėlioja (ar užprogramuoja) taip, kad ne visos mes galime maitinti, ne visos maitinam vienodai ilgai ar trumpai, vienoms maitinimo pradžia būna lengva, be rūpesčių, skausmų, o atrodo ir niekaip ypatingai nesiruošta, kitoms, deja, ji būna labai sunki, skaudi, jau nekalbu apie tą jausmą, kai suvoki, kad nebegali maitinti savo kūdikėlio. Ir niekas čia nesirenka, jauna tu, be patirties, ar vyresnė, su patirtimi. Juk mes visos tokios skirtingos! Skirtingi ir mūsų vaikučiai...
Malonu skaityti, kad mamytė taip ilgai išmaitino ir natūraliai atpratino dukrytę.
Nors tai dviejų, mamos ir vaiko, reikalas, visada gera, kai tave palaiko. Deja, kol kas dar žengiam koja į koją su tuo laikotarpiu, kai mūsų mamos gimdė mus ir reta kuri išmaitindavo ilgiau nei pusė metų. Gaila, bet ir mano mama nelabai supranta, kodėl taip ilgai maitinau.
Šio mėnesio pab. mano dukrytei bus metai ir 5 mėn. Nemaitinu tik pora mėnesių, bet tikrai dar būčiau maitinusi. Tiesiog jau nuo vasaros pabaigos pastebėjau, kad dukriukas mažiau domisi šiuo procesu, daugiau muistosi, blaškosi. Ir taip per keletą mėnesių mes atsisveikinome su pieneliu...
agat007,aš tikrai rašydama šį tekstą negalvojau apie kritiką, o tiesiog norėjau pasidžiaugti, kad pagaliau baigėsi maitinimas. O šiaip man buvo įdomūs kitų mamų atjunkymo būdai, o ne nuomonė, gerai ar negerai ilgai taip maitinti vaikus. Maniškė niekada neprašydavo pieno prie žmonių, bet kur ar bet kada. Ji jį gaudavo tik atsigulus lovon prieš naktinį miegą. Šiaip pritariu guzikelio1 nuomonei 😀
musu visuomene neisprusus siuo atzvilgiu, jie nesupranta kaip svarbu vaikui mamos pienas kad jis ir dvieju metu... daugiausiai apkalba tos mamos kurios trumpai maitino arba visai neturejo tokio malonumo. as ir jau nutraukiau maitinima, suneliui dar tik 11 menesiu bet pienelio jau buvo vos keli lasai, jis tik kandziojo daugiau nei gere. bet mazasis atprato palengva ir be jokio streso, tik man buvo emociskai sunku, nes suprantu kiek daug gero tam mamos pienely...
as irgi nieko blogo nematau,man jau dabar irgi sako kokia didele dar pieno geria manajai 1m ir2men,bet as prie visu nemaitinu,o staigiai nutraukti kazkaip gaila vaiko ir man paciai jauciu smugis butu...
nieko blogo tame nematau...
Na aišku,kad tai jūsų abiejų reikalas,bet jei jau pasisakai,tai lauk arba kritikos arba pritarimo.Man asmeniškai baisu,kai tokio amžiaus vaikai,čiulpia krūtį.Turiu pažystamų rate,kuri iki 3 metų žindė ir kai vaikas per gimtadienį priėjo prie mamos ir sako:na mėsytės jau pavalgiau,dabar duok pieno.Tai pasijautėme kažkaip nemaloniai.