Sveikos :)
Puoduko reikalai ir mūsų šeimoje dabar yra labai aktualūs. Mielai skaičiau kitų mamų pasakojimus ir nusprendžiau pasidalinti mūsų istorija, kai jautėm ir džiaugsmą, ir nusivylimą, rodės, kad rankos nusvirs, bet galiausiai viskas stojo į vietas.
Kaip viską pradėjome?
Sūnelį pratinti prie puoduko pradėjome gana anksti, nuo 7 mėnesių. Tokio amžiaus jis jau visiškai tvirtai sėdėjo, domėjosi nuolat kambaryje esančiu puoduku, kurį drauge išsirinkome parduotuvėje, tad....ėmėm ir pasodinom.
Na ir ką....kaip tik pataikėm ir jau už minutėlės turėjome balutę puoduke. Su gera pradžia viskas ir įsivažiavo - sodindavome jį ant puoduko kas pusvalandį ir gaudydavome mažus bei didelius reikaliukus. Šiuo etapu mums labai pravertė užmaunamos sauskelnės.
Ko pasiekėme?
Taigi, su tokiais žaidimais ir gaudymais per kokius 3-4 mėnesius pasiekėm visai neblogo rezultato - sūnus susidraigavo su kelnaitėmis, dažnai visą dieną išbūdavo sausas, o sauskelnes naudodavom tik išeigai ir miegui.
O štai sulig pirmuoju gimtadieniu sūnelis jau karts nuo karto ir pats atsinešdavo puoduką - suprask "jau noriu, sodink".
Visas triūsas kaip į balą !
Džiaugėmės, jau maniau greit išvis atsisakysim sauskelnių, bet......grįžę iš draugo gimtadienio dovanų parsinešėm gripą. Abu su sūneliu labai sunkiai sirgom, tik tėtį liga aplenkė. Na ir savaime suprantama ponaitis tuo metu nei į maistą, nei į puoduką žiūrėti nenorėjo. O baisiausia, kad pasveikus, vos po poros dienų puodukas tapo priešu nr.1. Vos tik arčiau privedi - klykia, bandai sodinti - riečiasi. Ir nei kitas puodukas, nei suaugusių tualetas jam netiko.
Trukt už vadžių, vėl iš pradžių...
Viską pradėjome iš naujo....gerus 4 mėnesius dėjom pastangas, kad sūnelis tiesiog nebebijotų puoduko. O po to nieko džiuginančio, nes nei jis prisiminė nei suprato ko norime, ką ten reikia daryti. Taigi nusprendžiau palaukti ir puodukas liko nuošalyje. Po namus, sodyboje jis lakstė su kelnaitėmis, vis prašlapdavo, bet labai į tai nereaguodavo, tik mama iš paskos vis valė ir valė.
Kaži koks nušvitimas.
Ir galiausiai suprato, kad jis gali būti ir sausas. Tuomet net ir kažką padaręs į sauskelnę daužydavo per klyniuką, verksnodavo ir prašydavo pakeisti. Savaitėlę po šitokių pasisakymų vis jam kartojau, kad kai norės sysiu, lai pašaukia MAMA! Na ir sykį atbėga mane šaukdamas ir į klyniuką daužydamas. Pamaniau, kad jau kažką padarė, bet jis buvo sausas, tai iškart ant puodo pasodinau ir iš karto pamatėm rezultatą!
Dabartiniai rezultatai
Dabar sūneliui beveik 1m.8mėn. Tad šio rezultato pasiekėm praėjus 8 mėnesiams po sunkaus gripo. Taigi per tiek laiko nuo paniškos puoduko baimės dabar jis naktį ir pietų miegelį išmiega sausas, namuose jau pasisako ko nori, o sykį net ir nuėjus į svečius jau tvarkingai keliavom į tualetą :) Kur ne kur pasitaiko ir protesto akimirkų, bet tikiu, kad tai laikini dalykai.
Labai džiaugiuosi sūnaus pasiekimais, eidami į svečius ar mokyklėlę vis dar užmaunam sauskelnę, bet nebenaudojam susegamų, nes manau, kad jos asociuojasi su galėjimu daryti į kelnes. Geriau sauskelnės-kelnaitės, kad manytų, jog tai tikros kelnaitės :) Kartais ką tik po puoduko į kiemą vedam be sauskelnių, taip nelaimių ponas dar neturėjo, bet kol kas garantijų nėra - maža kas, juk dar tik pati savarankiškumo pradžia :)
Raudonas balionėlis :)
