Įdomu, kuriai teorijai simpatizuojate jūs – pirmajai ar antrajai?
Teorija nr. 1
Vaikas naktipuodžio „reikalus“ supranta ne anksčiau kaip 18- 24 mėnesių
Šios teorijos šalininkai remiasi nuomone, kad vaikas suvokia, kas yra šlapinimasis ir tuštinimasis bei gali „valdyti“ savo norą šlapintis ne anksčiau kaip 18 -24 mėnesių.
Todėl manoma, kad vaiką ant puoduko reikia pratinti tuomet, kai jau moka vaikščioti, atsistoti, pasilenkti, savarankiškai nusimauti kelnytes ir atsisėsti ant puoduko. Paaiškinus, kad šlapintis ir tuštintis reikia į puoduką, vaikas supras, ko iš jo norite, todėl išmokyti bus lengviau.
Teorijos skeptikai:
Teigia, kad tas amžiaus slenkstis didėja sulig metais, ir tai iš dalies lemia sauskenių verslo interesai. Kaip pavyzdį jie pateikia mūsų vaikų močiutes, kurios savo vaikus prie naktipuodžio pratino vos šiems išmokus sėdėti, taigi, kartais ir anksčiau kaip pusmečio.
Teorija nr. 2
Vaiką ant puoduko reikia pratinti tuomet, kai išmoksta sėdėti savarankiškai.
Šios teorijos šalininkai sako, kad egzistuoja tam tikri dienos etapai, kai galima „pagauti“ vaiko norą šlapintis ir tuštintis. Pavyzdžiui, ant puoduko sodinkite kiekvieną kartą tam tikru metu, pavyzdžiui, vos tik atsikėlus iš ryto, po kiekvieno maitinimo ir prieš miegą. Sodinti ant puoduko patariama ir tuomet, kai nuspėjate, jog mažylis nori „reikalo“. Vaikučiai paprastai išsiduoda savo kūno kalba – stena, tūpčioja, raukosi ir siunčia kitokius ženklus.
Jei nesuspėjote „pagauti“ momento, ir kelnytės pilnos, vaiką vis tiek sodinkite ant puoduko, kiekvieną kartą paaiškindami, kad tuštintis reikia į naktipuodį.
Teorijos skeptikai:
Teigia, kad tai ne mokymo, o dresūros būdas, prasilenkiantis su sveiku protu ir vaiko interesais. Jie priduria, kad kartais toks „automatizuotas“ būdas suveikia, bet iki to laiko, kai vaikas išmoksta vaikščioti ir labiau moka išreikšti savo norus – tada jis ima griežtai protestuoti, ir mokymąsi ant puoduko tenka atidėti kuriam laikui.
