Kiekviena nauja diena mažam žmogučiui tarsi iššūkis, kurį jis nesuvokdamas, bet priima instinktyviai – tyrinėjimas, garsai, mimikos – viskas nauja, nepažįstama, bet taip įdomu !
Adrijaus 2014-10-25 pasiekimas – tobulėjimas. Jis tarsi mažas gyvsidabriukas kasdien džiugina ekspresyvesniais judesiais, juokingomis mimikomis, naujais garsais, krykštavimu, „kalbėjimu“ ir begaliniu noru judėti, judėti, čiupti, pasiekti.
Štai naujo pasiekimo, kai jis lovytėje buvo apsisukęs – net neesu užsirašiusi kada tai įvyko, nes dar visai mažutis būdamas tylutėliai gugavo kol mama pabus, o pabudus šalia rado ne vaikutį, o . . .įsispyrusias vaikučio kojytes į šoną – o kiek tada jam reikėjo jėgų ir laiko visai mažučiui taip nusisukti.
O štai dabar, kasdieną stiprėja, apsisukimui jau nereikia daug laiko. Žinoma, tam, kad vaikas kuo daugiau norėtų vartytis, reikia truputėlį paskatinti – dedu mėgiamus žaisliukus aplink, o šis stengdamasis juos pasiekti ir apsisuka.
Mažas pasiekimas, bet spartus. O mamai mestelėjo mintį, kad kuo stipryn, tuo saugumo užtikrinimas kūdikiui turi būti didesnis. Jei anksčiau galėdavau nubėgti į virtuvę ar kitą kambarį palikus ramiai ant lovos "užbarikaduotą" pagalvėm, tai dabar barikada tik didėja.
Dažnai galvoju, kad net per greit laikas teka... Savi vaikai, regis nepastebi kaip greitai auga, o kai pamatai kitų atrodo toookie dideli 😀
bet jau kaip greit bėga laikas ,koks jau didelis tas žmogutis 😉