Pagaliau sulaukėm šiltų orų, saulytės šilumos! Šašlykų kepimo sezonas taip pat atidarytas. Jonukas per pastarasias dvi savaites ragavo keletą naujovių. Vienos patiko, kitos ne.
Jonukas, vos pargavęs įprasto maisto, pradėdavo ožiuotis, mosuoti rankyte, kad nenori. Sukau galvą, kodėl jis pradeda atsisakinėti, kol galiausiai atsekiau ir supratau, kad įprastas maistas jam nusibodo, jis nori naujo skonio.
Pradėjau į rytinę kruopų košę dėti vaisių tyrelių. Naujas košytės skonis Jonukui patiko ir mielai suvalgė viską.
Vieną rytą su vyru pusryčiams nusprendėme išsikepti "čirvablynių" (kitur juos vadina margablyniais). Susėdom visi prie stalo ir pradėjom valgyti. Jonukui buvo labai gera ir smagu valgyti kartu su abiem tėveliais ir tą patį maistą. Mažyčius kąsnyčius noriai kimšo į burnytę, o nukritusius ant grindų, kaip ir bet kuriuos trupinius ir kąsnelius, iš karto "susiurbdavo" šuniukas Baksas.
Pavakariams kartą sumasčiau duoti sumuštinuką - duonytę, užteptą sviestuku. Nepatiko, tad nekankinusi vaiko daviau mūsų vaikystės megiamą skanėstą - batono su uogiene, tik Jonukui uogienę pakeitė vaikiškos vaisių tyrelės, kurios yra nesaldintos. Supjausčiau mažulyčiais gabalyčiais ir dėjau kaip paukščiukui į pražiotą burnytę. Jonukui tokie pavakariai taip pat labai patiko.
Šeštadienį šventėme draugės gimtadienį, buvo kepami šašlykai ir vištiena. Jonukas, kaip ir visi maži vaikai, tuoj pat užsimano valgyti, kai tik pamato valgant tėvus. Kol tėvai valgo, tol ir jam reikia valgyti. daviau sausainį, naminį keksiuką, bet jis visvien reikalavo. Draugė pasiūlė duoti vištos kaulą. Juokingai gal skamba ir keistai, tačiau mūsų mažajam labai patiko, o ir nereikėjo kimšti beverčių saldžių sausainių.
Tą vakarą taip pat Jonukas susipažino su smėliuku ir mielai žaidė su draugais smėlio dėžėje.
Cia ne musu, o Jonuko draugu, tik svetimu vaiku foto nenorejau deti 😀
😀 TOKI turim traktoriuka tik zalia 😀