A. A. primaitinimo dienoraštis: stoviu kryžkelėje

Kas naujo Adomo primaitinimo fronte?

Per dvi tylos savaites nemažai visko ragavom. Pirmąją tylos savaitę, kaip žinia, atostogavom pas senelius prie jūros, tad buvo visko, tik ne laiko sėdėti prie kompo. Norėjosi paatostogauti ir be „įsipareigojimų“ MK :) Antrąją tylos savaitę intensyviai ruošėmės krikštynoms ir skaičiavom dygstančius dantukus, tad su maistu stengėmės neeksperimentuoti. Na o dabar apie viską iš pradžų.

Mėsytė. Ją valgome jau visą mėnesį. Kol kas ragavome tik jautienos. Perku apie kilogramą, supjaustau gabalėliais po 100 g., susuku į maistinę plėvelę ir dedu į šaldiklį. Atrodo maždaug taip:

Iš ryto išimu vieną gabalėlį, įdedu į dėžutę ir tada į šaldytuvą, kad atšiltų (būtent ne kambario temperatūroje, o šaldytuve, nes kažkur skaičiau, kad taip neva geriau). Artėjant pietų metui dedu tą gabalėlį į verdantį vandenį, verdu apie 45 min.

Išvirus išimu – perpjaunu pusiau: vieną gabalėlį naudoju mažylio pietų košytei, kitą dedu į dėžutę ir į šaldytuvą – rytdienos košytei. Mėsą ir daržoves verdu atskirai.

Daržovienė su mėsa yra Adomo pietų patiekalas, patiekiamas po rytinio miegelio. Atsižvelgdama į rekomendacijas stengiuosi po tokių pietų bent 3 val. neduoti MP, o atsigėrimui pasiūlau vandens arba sulčių su vitaminu C, kad būtų geriau įsisavinama geležis.

Sultys. Jų ragaujame dvi savaites. Renkamės Kinella, nes:

1) turiu jų prikaupusi iš įvairių MK konkursų :)

2) pasitikiu šiuo prekės ženklu, sudėtis man atrodo gera;

3) Adomui labai patinka.

Jau ragavome obuolių, vaisių su šaltalankiu, persikų. Sultis skiedžiu su vandeniu.

Ką naujo išragavome? Gervuogių

abrikosų

meliono, kriaušių, obuolių

bananų, pomidorų, petražolių, raugintų agurkų, cukrinę bitutę nuo torto. Nustebote? Tuojau papasakosiu.

Vieną gražią atostogų popietę sėdime visi su seneliais prie pietų stalo. Pietaujame. Mažiukas nerimsta, sekioja akytėmis, kas ką valgo. Senelis šast – ir padavė nuo stalo raugintą agurką. Nespėjau net paprieštarauti. Vėliau ir susiturėjau. Juk vaikas ne mano vienos, ne mano nuosavybė, taigi ne aš viena iš sprendžiu, ką duoti valgyti, o ko ne. Davė visą agurką, pačiulpti, dantenėles „pasikasyti“. O jau laimės kiek mažiukui buvo!!! Na ir nieko neatsitiko: neišbėrė, blogai nesijautė. Taip raugintų agurkų Adomukas paragavo tris dienas. Grįžome po atostogų namo ir vaikas suviduriavo. Žinoma, aš iš karto puoliau kaltinti agurkus ir save, kad leidau juos valgyti. O bet tačiau, pasirodo, kad viduriavimas buvo susijęs su dygstančiais dantukais, kurių šiandien skaičiuojame jau tris! Agurkų iki šiol dar neduodu, nes vis dar jaučiu kažkokį išgąstį dėl to viduriavimo.

Cukrinę bitutę Adomukas nusitraukė nuo savo krikštynų torto ir iš karto į burnytę. Žinoma, visos jos suvalgyti niekas neleido, bet cukraus skonį vaikas spėjo pažinti :)

Tolimesnis planas: įvesti dar vieną košytę – kruopų.

Pastebėjau kelias tendencijas.

1) šio projekto dėka valgančio vaiko nuotraukų turiu daugiau nei bet kokių kitų. Tiesiog visa kolekcija!

2) kuo toliau, tuo daugiau valgau pasislėpusi nuo vaiko, nes viską, ką valgau aš, nori ir jis, o aš ne visada valgau tai, ką galima valgyti ir jam;

3) kokia buvau užtikrinta primaitinimo pradžioje, tokia dabar esu pasiklydusi primaitinimo labirinte. Beveik visa literatūra ir straipsniai daugiausia skiriami primaitinimo pradžiai, kada ir kaip pradėti, kokia ta pirmoji košė turi būti. O kokia 100-oji? Įsibėgėjus primaitinimui, tarsi pati mama turi žinoti. O aš jaučiuosi nežinanti, pvz., koks yra primaitinimo „grafikas“. Tas nežinojimas ištiko staiga. Atėjo laikas įvesti antrą košę – kruopų. Tuomet iškilo begalė klausimų: kada ji turi būti: vakarienei ar pusryčiams, o kada duoti vaisių, uogų – užkandžiams ar kartu su kruopų košyte? Vieni autoriai rašo, kad MP belieka tik pusryčiams ir nakčiai prieš miegą, o kiti – kad reikia duoti bet kada, kada kūdikis nori. Aš iki šiol mintyse nesusidėlioju taisyklingo, tinkamo dienos maitinimo plano, tad jaučiuosi tarsi atsilikdama nuo primaitinimo plano, tarsi per mažai iki šiol būtume ragavę produktų. Stoviu primaitinimo kryžkelėje ir galvoju. Gal Jūs, mamytės, galite pasidalinti savo patirtimi, kokia būdavo ar yra jūsų vaikučių primaitinimo dienotvarkė: pusryčiai, pietūs, vakarienė? Kaip maitinimus derindavote su MP / pieno mišiniu?