Rytoj Adomui Aivarui lygiai 8 mėnesiai. Valio! Valio! :) Prabėgo lygiai 3 primaitinimo mėnesiai.
Iš viso Adomas Aivaras priaugo 1720 g.
Kol kas burnytėje turi 5 valgymo įrankius (4 viršutinius ir 1 apatinį), kuriuos išbando ne tik su valgomais dalykais.
Iš viso išvirtos 114 košių + 2 pirktinės (neskaitant vaisinių tyrelių).
Iš viso paragauti 42 nauji produkai (įv. daržovės, vaisiai, uogos, mėsa, kruopos ir t.t.).
Iš viso sudėvėti 5 seilinukai.
Išbandyti 4 rūšių šaukšteliai.
Mažylis jau nori valgyti pats, bet kiekvienas toks bandymas štai kuo baigiasi:
Po tokių bandymų mamai kartais nusvyra rankos.
Adomas jau pats gerai moka gerti iš gertuvės - puodelio, ypač sultis :)
Mažylis jau turi savo skonio suvokimą, tad bet ko į burną neįkiši: obuolys skanu, burokėlis - labai neskanu, brokolis - šiaip sau, bulvės - nors ir kiekvieną dieną... Bet jei ir neskanu, kaip nors bent pusė košės suvalgo, nes mama antros neverda. Tiesiog toks požiūris.
Vis labiau nusistovi "valgymo ritmas", o mama jaučiasi vis drąsesnė eksperimentuodama mažylio kulinarijoje, nors ir nuo gydytojos gavusi nemažai pylos :) Taip pat jaučiuosi vis labiau įgudusi košių virime, alergijų nustatyme, suvokime, kada ir ko iš tiesų nori vaikas.
Iš viso parašyti 8 primaitinimo blogai (įskaitant ir šį, nes jis jau irgi parašytas). Gal tiek ir užteks? Kad nepabosčiau, o vaikas turėtų dar ir kitų nei savęs valgančio nuotraukų, manau pats laikas sustoti. Nors maistas, kaip ir oras - neišsemiama tema, tačiau jaučiuosi išsisėmusi. O be to ir ruduo ant nosies: nauji projektai, naujos mintys, kiti rūpesčiai. Tad ta gražia proga tariame AČIŪ MK už galimybę rašyti, tartis, klausti, už dovanas, AČIŪ skaitytojoms ir patarėjoms!
Pažadu: jei atrasime tikrai kažą nuostabaus primaitinimo srityje - būtinai tuo pasidalinsime!
Iki kitų ir kitokių susirašymų!
aš tave puikiai suprantu, nes ir man būdavo didelis poreikis turėti tokių užkandžių. kai visi valgom, mažąją (Milą ar Deimantę) įsodinu į kėdutę, ir negi ją paliksi be maisto? taip pat kelionėse, ar kol košę išverdu prireikdavo.
labai gerai nepamenu, bet 🤓9 mėn jau duodavau duoniukus. man druska nėr taip baisiai kaip cukrus. o ypač jo toks mažas kiekis. na ne po visą duoniuką sučiulpdavo. į savo gaminamą maistą jokio cukraus ir druskos nedėdavau. tai tikrai miminamus kiekis. tiksliai amžiaus nepasakysiu, bet pakankamai anksti pradėjau duoti ir duonos padžiovintos pagraužti (pažįsti), o dažniausiai smulkiai supjausčius bulvę ar morką. kažkaip anksti išmoko kramtyti ir nebijojau, kad užsprings to ir nebuvo.
Labuks 😀 Na aš kol kas nieko neduodu užkandžių, kažkaip poreikio nėra, o ir pratint labai prie to nenoriu,nes tas užkandžiavimas nieko gero, man atrodo, paskui mažiau rimto maisto nori. Šiaip jei seilę varvina labai, tai duodu vaisių: obuolį, bananą, uogytę kokią ar sulčių atsigert, dar tokių kietų nieko nebandėm, bet man atrodo gal džiuvėsėlis neblogai pačiulpt. Aš irgi, kai sudėtis paskaitau visokių kūdikiškų dalykėlių, klausiu savęs, nejau bent kūdikiams negali sukurti ko nors natūralaus, sveiko, tikro. 😀
Atsiprašau už klaidas, nepatikrinau ką suspaudžiau per tel.
Sveiki valgytojai ir ragautojai.
Aš tai niekaip su maitinimo laiku nesusidraugauju. Vis neištaika kada Tas košes šildyti ar virti... pritrūkstu minčių užkandžiams.
Ką duoti pakramtymams? Duoniukuose yra druskos. ar čia aš ja per daug paranojiška kad nei papildom cukraus nei papildoms druskos? Vaikiškuose sausainiuose kažkokių bananų miltelių radau sudėty ta ir nepirkau...
Man tų pakramtymų labiausiai reik, kai mes valgome pietus pvz, ir mažasis varvina seilę, nors jis savo košę suvalgė pirmas.
labai fainas apibendrinimas 👍
ir aš niekad antros košės neverdu, antrų patiekalų nesiūlau, vietoj nesuvalgytų pietų neduodu sausainių, bandelių ir pan 😀 neskanu, vadinas nealkani 😃 gal todėl maniškiai neypatingai išrankūs, nors vieną kitą produktą turi nemėgstamą 😃
Aha, skėtis nuostabus! 😀 😀 😀
Ačiū, Egle, puikus apibendrinimas 😀 P.S. Ar gavote NUK skėtį (vakar išsiunčiau)?