Adomo krikštynos: apie tai, kas liko nepasakyta

Jei atvirai, fotosesijos rezultatais džiaugiausi praėjus vos savaitei po krikštynų, bet taip iki šiol ir neradau įkvėpimo parašyti MK. Ir dabar jo neturiu. Jaučiuosi kiek „perdegusi“ nuo visų planavimo darbų ir įspūdžių. Bet įsipareigojimai ir pažadai vis tik verčia mane pagaliau užbaigti tą „krikštynų sezoną“ ir brūkštelti bent kelis žodelius apie praėjusią šventę.

Jei reiktų vienu žodžiu apibūdinti visą šventę, sakyčiau buvo PAPRASTOS Adomo krikštynos. Nieko įmantraus, nieko modernaus, nieko įspūdingo, šeimos rate, ramiai, jaukiai, šiltai. Šiandien nekeisčiau nieko. Daryčiau viską taip, kaip ir buvau suplanavusi, nes Adomuko gera nuotaika ir visų artimųjų švytintys veidai išdavė, kad šventė buvo gera.

Ramiai išgyventi rytinį šurmulį ir bent kiek laiko skirti sau leido nuostabiausi Adomuko seneliai! Ačiū jiems!

Ceremonija mažoje bažnytėlėje buvo tikrai jauki, tačiau dar kartą pasikartosiu – nenuoširdi, nes vis tik vidurvasaris, Vilniaus senamiestis, eilė už bažnyčios durų... O gal aš pati per daug į viską racionaliai žiūrėjau, jog nekilo joks graudulys. Tik džiaugiausi: „Kaip viskas gražu!“. Kadangi mažiukas prieš ceremoniją snūstelėjo, tai visą ceremoniją dalyvavo tyliai, ramiai, susidomėjęs klausėsi kunigo. O tas man ir buvo gražu :)

Kadangi Adomas ir taip jau šventas vardas, tai krikšto vardo nebereikėjo. Adomas ir liko Adomu.

Fotosesija ir piknikas Užutrakio dvaro teritorijoje. Po sunkios fotografo paieškos nusprendėme, kad mums reikia ne profesionalaus fotografo, o tiesiog žmogaus, kuris nufotografuotų. Stebuklų nesitikėjome, rezultatu esame labai patenkinti.

Šventės vieta – namuose. Kadangi maistas buvo užsakytas iš kavinės, tereikėjo viską susivežti, tai papildomo vargo nejutau ir net gi džiaugiausi, kad viskas vyksta namuose. Adomas jautėsi tikrai komfortabiliai, buvo galima ramiai pamaitinti, pamigdyti, pažaisti su savais žaislais ir svečiais. Be to, buvo beprotiškai karšta diena, tad pagelbėjo ir nuosavas šaltas dušas :)

Šventinę atmosferą sukurti padėjo žaidimai krikštynų tematika. Buvau įpareigojusi kiekvieną svečių šeimą sugalvoti po žaidimą. Žinoma, pačiai teko dar ir tuo pasirūpinti, kad žaidimai nesidubliuotų. Buvo tikrai smagu.

1. Atspėk, koks prizas slepiasi po raidėmis Adomas Aivaras.

2. Išsitrauk pažadą Adomui Aivarui, o prizas primins tau, ką pasižadėjai.

3. Išsitrauk žodį ir sukurk su šiuo žodžiu palinkėjimą Adomui Aivarui.

4. Išrinkime Adomui profesiją (kiekvienas ant lapelio užrašo galimą profesiją, visi lapeliai sudedami į vieną dėžutę, o Adomas išsitraukia, kuo bus. Išsitraukė – muzikantas.)

5. Nupiešk ant akmenuko palinkėjimą Adomui Aivarui.

Dovanos. Nors visada į bet kokią šventę svečius kviečiu be dovanų, nes šventę rengiu tikrai ne dėl dovanų ir jų niekada nesureikšminu, tačiau svečiai visada ateina su jomis. Žinoma, dovanos pradžiugina! Ką gi gavo Adomas dovanų?

1. Angelą sargą;

2. Pirmą rožančių;

3. Pirmą įrankių rinkinį (šakutė, peilį, šaukštą, šaukštelį) – ateičiai :)

4. Balionų;

5. Mašiną (tik dėl spalvos šioks toks kuriozas įvyko :));

6. Daug vokelių, kurie buvo panaudoti maitinimo kėdutei (išrinkau būtent tokią, nes ji pasirodė tvirta, saugi, ilgai naudojama, nes išsikonstruoja dar į atskirą staliuką su kėdute);

7. Taip pat pinigėliai buvo panaudoti automobilinei kėdutei (vėl gi rinko mama: maxi cosi tobi, prisiskaičiau, kad tai viena saugiausių kėdučių, atrodo tikrai tvirta).

Taip pat įamžinom šventės Įžymybės rankytę ir kojytę.

Pabaigai noriu pasakyti Ačiū MK ir Viskas krikštui už dovanėles, pagalbą, papildomas nuolaidas, gerą nuotaiką ir tam tikrą tvarką bei kontrolę planuojant krikštynas, nes be tokio viešo įsipareigojimo rašyti, matyt daug smulkmenų taip ir būtų likę tik vaizduotės vaisias, o juk smulkmenos – tai šventės dalis.