Vos tik atsiradus laisvesnei minutei, stengiamės ją praleisti kuo produktyviau.
Neslėpsiu, jei ne vaiko užklasinė veikla, tai ir šio straipsniuko nebūtų.
Tad pradėkime viską iš pradžių.
Sekmadienis. Keliamės lyg į darbą/mokyklą ir netrukus jau riedame link Kėdainių.
Kėdainiuose teko lankytis tik tarybiniais laikais t.y. vos ne prieš tris dešimtmečius.
Drįstu pripažinki, kad šis miestelis tapo neatpažįstamu, jei ne lietuviški gatvių pavadinimai, turbūt galėčiau teigti, kad vaikštome po vokišką miestelį: gatvelės tvarkingos, švarios, lygios. Namai irgi neapgriuvę, kas dažniau pastebima kitur. Sutikome daug praeivių ir net užsieniečių.
Apėjome senamiestį.
Nustebino kunigėlis, kuris einat pro šalį užkalbino, papasakojo dalelytę istorijos.
Žavėjo tvarka.
Pabaigai išalkome ir užsukome į blyninę.
Jos asortimentas ir pavadinimai nuteikė teigiamai. Užsisakėme. Neklydome. Užsakyta pica, pranoko lūkesčius.
Išėję iš blyninės, pasukome link automobilio. Čia negalėjau neapeiti ir neapžiūrėti gėlių parduotuvės kiemuko. Jis nerealus. Pasigrožėkime visi.
Net nesitiki, kad Lietuvoje taip jauku.
O vėliau patraukėme link Minareto. Teko panaršyti internete informacijos, kad galėčiau vaikui paaiškinti, kas čia per statinys.
Bet niekaip nesugebėjau vaikui atsakyti "Kam 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas jį pastatė?".
Hmm, rusų generolas, Lietuvos viduryje pastatė ...
O gal kas žinote?
Dar galėjome palyginti krovininį ir keleivinį traukinį.
Žavėtis parkeliu.
gražu👍
👍😀