Įvairius naudingus seminarus tėvams rengia Lietuvos vaikų ir jaunimo centras Vilniuje. Šiandien tęsiame temą, kaip pastebėti ir vystyti vaikų gabumus.
Kaip atpažinti vaiko talentus ir juos vystyti I dalis
Mokykime vaikus mąstyti kūrybiškai II dalis
Ne tik klausykite, bet ir išgirskite III dalis
Tėvų klaidos ieškant vaiko talentų
Seminaro lektorius - LVJC neformaliojo vaikų švietimo mokytojas Vaidas Mašidlauskas.
Komforto zona
Jeigu mes norime, kad vaikas kažką pasiektų, išvystytų sugebėjimus, mes, tėvai, turime išeiti iš taip vadinamos - komforto zonos. Komforto zona – tai, kas mums įprasta. Išeiti iš šios zonos – daryti tai, kas mums nėra šiuo metu įprasta.
Dažnai žmogaus elgesys panašus į šį palyginimą: atsisėda žmogus prie židinio sušalęs ir sako: kai sušilsiu, tuomet malkų į žindinį įmesiu. Juk tam, kad sušiltum, pirmiausia reikia įmesti malkų;
Taip ir su vaiku. Kad padėčiau vaikui vystyti sugebėjimus, aš turiu kažką daryti jo labui. Nereikia versti vaiko, pavyzdžiui, lankyti vieną ar kitą būtelį, bet reikia leisti vaikui pasirinkti, reikia jį motyvuoti. Kaip tai padaryti - tai jau tėvų užduotis.
Koučingas
Koučingas – tai sugebėjimas išmokti padėti sau. Tėvų tikslas turėtų būti - išmokyti vyresnį vaiką daryti sau pačiam koučingą.
Kaip tai padaryti, suprasti padės keli koučingo principai:
„Aš viską galiu“. Žmogus viską gali, jei labai labai nori. Jeigu jūs vaikui sakysite: „Tu gali tą ir tą padaryti“, bus stimuliacija, jūsų primestas požiūris. Reikia taip motyvuoti vaiką, kad jis vieną dieną pats sakytų: „Aš galiu“. Čia ir yra savęs motyvavimo esmė.
Nebijoti suklysti. Visi gyvieji klysta. Kai žmogus nusiteikia, kad jis viską gali, kad viską darys, kad savo norą įgyvendintų ir nebijo suklysti, jis šaunuolis. Klysti yra normalu. Tai padėkite suvokti vaikui. Kai sūnus ar dukra pasako: aš suklydau, o jūs: na va, vėl suklydai. Kaip jis jausis? Tuomet jis bijos tą pripažinti.
Didėja tai, į ką koncentruojame dėmesį. Jei koncentruosime dėmesį į tai, kas nepasisekė, tuomet ta nesėkmė vaiko akyse dar labiau išaugs. Pavyzdžiui, jei vaikas atėjo su mėlyne prie akies, paklauskite: Ar dar kažkaip nukentėjai? Ne? Tuomet gerai, kad sveikas gyvas grįžai. Akcentuokite kiekvieno vaiko elgesyje kažką pozityvaus.
Būti čia ir dabar per tikslų prizmę. Labai dažnai žmonės gyvena praeitimi, kovoja su praeitim, analizuoja. Reikia būti čia ir dabar ir mėgautis šia akimirka. Jei valgote, mėgaukitės tuo, o ne kartu galvokite, ką veiksite rytoj, kokius darbus dar reikia padaryti ir kas slegia jūsų pečius. Tačiau būdami čia ir dabar žiūrėkite į ateitį, bet nesiknaisiojant savo klaidose praeityje.
-veiksmų planavimas prasideda nuo klausimo: kada noras taps realybe? Jei mes norime svajonę paversti tikslu, tuomet reikia apibrėžti tam tikrą laikotarpį.
-nusiteikti, kad bus kliūčių. Jei vaikas kažko siekia, reikia jį nuteikti, kad jo kelyje bus klaidų ir nesėkmių, klūčių. Esmė – jei mano noras bus didesis nei klūtis, aš ją įveiksiu. Šia tema su vaiku reikia daug kalbėti ir vaiką išgirsti, kai atsiranda klūčių. Gali būti, kad vaiko noro trūksta, pvz lankant būrelį, reikia išgirsti ir mokytojus, ir vaiką, kodėl jis nebenorti lankyti to ar kito būrelio (gal mokytojas griežtas, gal vaikas pavargo ir pan.). Vaiko norus reikia pajusti. Jei vaikas labai norės, bus motyvacija, jis įveiks tą klūtį. Bet iš kitos pusės, reikia labai įdėmiai klausyti, ar tai yra norų sumažėjimas (kad jis nenori įveikti kliūties), ar tai yra jo tikslų pasikeitimas, ir jam to nebereikia, ką anksčiau darė.
Tai sunkiausia tėvų užduotis – išgirsti vaiką, išsiaiškinti, kokia priežastis, kad jis kažko nebenori daryti.
Sėkmės jūsų nelengvame darbe - būti tėvais!
