AKVILĖS blogas. Neslopinkime vaikų kūrybiškumo

Kadangi esu mama, skaitinėjanti „profesinę“ literatūrą, šį kartą norėčiau pasidalinti knygos „Kūrybiškumo ugdymas mokant“  (A. Petrulytė) mintimis.

Primenu, kad kūrybiškumas reikalingas visose srityse – ne tik dailėje, šokyje, bet ir matematikoje, fizikoje, chirurgijoje ir t.t. Vaikai - patys kūrybingiausios asmenybės. Praktiškai nereikia to ugdyti, bet slopinti galima labai lengvai.

Minėtoje knygoje nurodyti kūrybiškumą slopinantys veiksniai pasirodė labai konkretūs (jie orientuoti mokyklinio amžiaus vaikams, bet manau, puikiai tinkantys ir ikimokyklinio), todėl dalinuosi:  

1. Per vėlai pradėtas vaiko skatinimas aktyviai kurti. Jeigu šeimoje vaikas nebuvo skatinamas kūrybai, nebuvo organizuota vaikui tinkama žaidimų veikla, tai vėliau mokykloje atsiras mąstymo stereotipiškumas, susiformuos iškreiptas savojo „aš“ vaizdas.

2. Perdėta vaiko globa, slopinanti jo savarankiškumą. Tai ypač trukdo pačiam vaikui ieškoti, kurti nauja.

3. Konservatyvi aplinka. Kai tėvai ar mokytojas bijo nukrypti nuo visuotinai pripažinto elgesio modelio, nepritaria vaiko išmonei, fantazijoms, - apriboja pažinimo sritį, interesus, savarankiškumą ir kūrybiškumą.

4. Autoriniai santykiai, griežta tvarka, drausmės sureikšminimas šeimoje ir mokykloje.

5. Perkrauti mokymo planai mokykloje ugdo „vaikščiojančias enciklopedijas“, o ne kūrybiškai mąstančias asmenybes, netinkamas vaiko mokymo proceso oraganizavimas, kai nelieka laisvalaikio kūrybinei veiklai.

6. Neigiama mokytojo reakcija ir kritika. Jeigu pats mokytojas neturi kūrybinių gebėjimų, tai jo pamokose gabus mokinys nerealizuos savo galimybių. Toks mokytojas pirmenybę atiduos tam psichologiniam tipui, kuriam priklauso pats. Tokie mokytojai griežtai reikalauja atsakyti į klausimą vienareikšmiškai, moko vaiką būti realistu, pavyzdžiui „nefantazuok“, "taip juk nebūna“, „nesvajok“, „užsiimk rimtesniais dalykais“. Mokytojas stengiasi primesti savo sprendimus. Jei mokinys suklysta – kritikuoja jį, smerkia, peikia, o kartu ir žlugdo jo kūrybiškumą ir asmenybę.

7. Draugų netolerancija. Dažnai mokinių naujos, neįprastos idėjos sukelia klasėje juoką ir pašaipą. Reikia mokyti vaikus toleruoti naujas ir „keistas“ idėjas.

8. Nepasitikėjimas savimi, savikritiškumas, neigiamas savęs vertinimas. Vaikas nepajėgia drąsiai reikšti savo minčių, būna lengvai pažeidžiamas, sunkiai susikaupia per pamokas, o atsakomybę už savo gyvenimą atiduoda į kitų žmonių rankas ir juos kaltina dėl savo nesėkmių.

9. Darbo grupėje du nesuderinami mokinių tipai. Žmonių, būnančių kartu, interesai neišvengiamai susiduria ir kyla konfliktų. Kūrybiškas darbas neįmanomas grupėje, jei konflikte dalyvauja „aršių kovotojų“ tipo mokiniai.

10. Per stipri išorinė mokymosi motyvacija. Motyvacija priežastiniais ryšiais susieta su mokymo rezultatais. Nagabus, nekūrybingas mokinys, turintis gerus pažymius, turi stiprią išorinę motyvaciją: jis mokosi kad būtų gerai įvertintas. Mokytojas turėtų orientuotis į vidinę orientaciją, daugiau laiko skirti darbui be įvertinimo, nesureikšminti pažymio ir nuolat tobulinti vertinimo sistemą.

11. Baimė, nerimas,  psichologinė įtampa - vieni iš pavojingiausių iš kūrybiškumo priešų. Jei mokinys bijo suklysti, pasakyti ne tą žodį ar mintį, būti už klaidas nubaustas, sukritikuotas, jis negali būti kūrybingas, bandantis ieškantis. Jis vis dažniau pasitenkina tuo, kas jau žinoma, suprasta, pasiekta, ir išnyksta intuicija, sukaustoma vaizduotė, iniciatyva, „protingas mąstymas“.

12. Per didelis tikslingumas, ilgalaikių ir tikslių planų kūrimas. Kai mokinys siekia per ilgai įgyvendinti tam tikrą tikslą, jo dėmesio centre atsidūrusi problema pasidaro ypač reikšminga. Dėl to mokinys tampa vienašališkas, jis pervertina savo vaidmenį, sprendimus, jo kūrybiškos mintys išsenka, nes pasidaro vienos idėjos fanatikas.

13. Negatyvi socialinė aplinka. Mokiniai iš asocialių šeimų, gyvenančių kaime, kurių tėvai menkiau išsimokslinę, yra riboto kūrybiškumo.

*****

Minimaliai painterpretuosiu: ikimokyklinukui išorinė motyvacija - saldainiai, filmukai, kt. pažadėti daiktai. Baudžiami maži vaikai taip pat patiria įtampą šeimoje; nepasitikėjimą savimi mes, tėvai, didele dalimi patys formuojame iki 7 metų amžiaus; neigiama tėvų reakcija.

*****

Laukiame pavasario - naujų darbų, tikslų, svajonių įkvėpėjo.

 Kadangi tai teoriškai paskutinis mano blogas, kaip ir Evelina, garsiai pamąstau apie savo blogų rašymo prasmę.

Kodėl vis dar norėčiau rašyti?

*Po perkūno dienos blogo draugė paprašė, kad atsiųsčiau gamtos garsų, o po vasario 16 d. blogo atsiuntė nuotraukų, kaip ji su dvimete ir trimete dukrytėmis dažais piešė trispalvę ir kepė pyragą, po patarimų, kaip išmokyti skaityti, uždavė krūvą klausimų. Grįžtamasis ryšys be galo, be krašto pakelia nuo žemės.

*Dar neišpildžiau pažado Linai (Linalu).

*Mano tikslas - skatinti tėvus leisti laiką drauge su vaikais, tai vis dar yra vidinis noras pasireikšti, o ir minčių pilna galva: PAVASARIS, Kaziuko mugė, grįžtantys paukščiai, muziejų lankymas su mažamečiais, ikimokyklinukas ir matematika, VELYKOS (juk jau čia pat!)….

*Tiek darbelių nepadaryčiau su dukromis, taigi ir mane pačią paskatina įdomiau praleisti laiką su savo vaikais.

Kodėl svarstau, ar verta rašyti?

*Kartais pasijuntu, kaip vakar aprašė Evelina. Vakarykštis atviras jos blogas labai patiko.  

*Paprasčiausiai atima nemažai laiko (na, vien informacijos sukėlimas).

BŪTI AR NEBŪTI?

P.S. redakcijai – mažųjų išradėjų klubo nepamiršau:) Kitos savaitės pradžioje bus jam pirmasis įrašas.

Ačiū už popierinius rankšluostukus - pravers.

mama Akvilė

Pavasarinėms blogerėms padovanosime po 2 KLEENEX DECOR servetėlių pakuotes!