AKVILĖS blogas. Šiandien minėsime Vasario 16 d. O gal švęsime?

Ką gi tokią dieną galime nuveikti su mažais vaikais? Kiek ikimokyklinukas gali pajusti, kas yra LIETUVA?

Tai gražiai mane augino

laukas, pieva, kelias, upė,

tai gražiai už rankos vedė

vasaros diena ilga.

Tai gražiai lingavo girios,

uogų ir gegučių pilnos,

tai gražiai saulutė leidos,

atilsėlį nešdama.

Tai gražiai skambėjo žodžiai:

laukas, pieva, kelias, upė.

Tai gražiai iš jų išaugo

vienas žodis: L i e t u v a.

 Justinas Marcinkevičius

Truputėlį istorijos penkiamečio lygmenyje:

Beruošiant darbelius, skaitinius šia tema, ir širdį suspaudė, ir ašara nuriedėjo. Dabar visur garsiai raginama, kad skaitytume savo vaikams, kad užaugtų šviesūs, išsilavinę, emociškai saugūs... O ar įsivaizduojame, kad ankstesnėms kartoms teko patirti, kad lietuviškai skaityti nelegalu??? Tai tik maža dalelė, ko jos negalėjo duoti savo vaikams, ir ką galime duoti šiandien savo vaikams. Džiaugiuosi, kad gyvenu šiandien, laisvoje Lietuvoje, kad galiu kalbėti, skaityti lietuviškai, garsiai reikšti savo nuomonę, naudotis žaibišku greičiu tobulėjančiomis technologijomis, puoselėti bent dalelę mūsų senolių tradicijų...

Štai kaip paprastai bandau papasakoti penkiametei apie Lietuvos praeitį, kodėl vasario 16 d. yra svarbi data... 

Kažkada Lietuva nebuvo tokia, kokia yra dabar. Ne visada galėjai didžiuotis, kad esi lietuvis, ne visada galėjai skaityti lietuviškai.  Tavo proproseneliams teko išgyventi karus, močiutei trėmimą į svetimus kraštus (čia truputėlį plačiau pakalbėjome, Deimantei paklausus, kur, kaip, kodėl).

Prieš daug daug metų, Lietuva buvo susijungusi su Lenkija, valdė Lenkijos karalius. Į Lietuvą skverbėsi Lenkijos kultūra, kalba. Vėliau Lietuva buvo prijungta prie Rusijos. Buvo laikas, kai lietuviškas raštas buvo uždraustas. Tačiau buvo tokių didvyrių kaip knygnešiai, kurie slapta parūpindavo lietuviams lietuviškų knygų, veikdavo slaptos lietuviškos mokyklos.

Bet po daugelio metų, kai jau gyveno mamos ir tėčio proseneliai, buvo paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimas.

Tai buvo 1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuva tapo laisva. Šią laisvę švenčiame dabar.

Deja, laisvė truko neilgai, po keliasdešimtis metų, kai jau gyveno mano seneliai (bet dar nebuvo tavo senelių), Lietuva vėl prarado laisvę. Šį kart okupavo Tarybų Sąjunga, kurią sudarė daug šalių, bet valdė Rusija. Tada Lietuvoje vėl plito rusizmas. Tokioje Tarybų Lietuvoje ir man teko gyventi. Kai man buvo septyneri metukai, Lietuva vėl atgavo laisvę. O tada kiek tėčiui buvo metų?

1990 m. kovo 11 d. vėl tapo laisva. Šią dieną taip pat švęsime.

Kadangi esame laisva šalis, turime savo žemę, žmones, kultūrą, papročius, pinigus, kalbą, simbolius – herbą, vėliavą, himną. STUDIJUOJAME Lietuvos žemėlapį.

*Kokie Lietuvos miestai, kuriuose jau esame buvę? Kas juose gyvena?

*Koks Deimantės namų  adresas?

*Kokios šalys yra kaimynai?

LIETUVOS VĖLIAVA

Geltona spalva – tai saulė, Žalia – tai laukų spalva, Raudona spalva – tai kraujas, Kartu jos – tai Lietuva.

DARBELIS. Deimantė iškarpė raides, priklijavo ir nuspalvino akvarele.

DARBELIS. Deimantė siuvo širdelę, prikimšo sintetiniu vatinu ir nudažė.

Deimantė beveik savarankiškai siuvo. Aš apsiuvau antrą kartą, kadangi jos dygsneliai dar nelygūs. Bet jau nesėdėjau šalia, o gainiojau mažąją sesutę.

SKAITĖME D. Dilytės „Pasakos apie Lietuvos istoriją“.

Mes Vasario 16 -ąją būtinai kepsime pyragą ir taip paminėsime šią mums, lietuviams, svarbią dieną...

Mama Akvilė