Ant puoduko pratinsiu nuo gimimo

Aš pati perskaičiusi tokį pavadinimą pagalvočiau, kad rašo pamišusi mama :) Bet tikrai taip nėra. Nors mano Adomukui dar tik 5 mėnesiukai ir jis dar tikrai neturi puoduko, bet savo istoriją nusprendžiau papasakoti būtent šiam konkursui.

Taigi kaip ir visos mano istorijos ši taip pat prasidėjo nėštumo metu. Kokį trečią – ketvirtą nėštumo mėnesį susidomėjau „sveiku kūdikio auginimu“ (ekologišku gal būtų per drąsu teigti). Mane tiesiog „užkabino“ mintis kūdikį auginti be sauskelnių. Informacijos šia tema apstu. Sužinojau apie daugkartines sauskelnes, įklotukus, vystyklų popierių, įvairias medžiagas, kurios sugeria geriau, kurios blogiau, kaip viską skalbti, džiovinti ir t.t.

Kažkur beskaitydama aptikau dar ir tokią mintį, kad pratinant vaiką ant puoduko jau nuo gimimo reikia stebėti, kada jis nori atlikt reikaliuką, tuomet greitai paimti, atnešti virš kriauklės ar tualeto ir leidžiant garsą pvz. ssss ar šššš laukti, kol jis atliks. Neva tokiu būdu įmanoma išmokyti vaiką dar iki metų sąmoningai prašytis ant puoduko. Jau tada buvo sunku patikėti, o dabar atrodo – pasakos!

Aš net savo vyrą įtikinau, kad plauti tuos vystyklus nebus taip jau sunku, o nauda kokia didelė!

1) vaikas auga sveikai, odelė kvėpuoja;

2) greičiau pripratinsime prie puoduko, nes mažylis greičiau supras, kad šlapiam būti nemalonu;

3) tos daugkartinės sauskelnės tikrai patogus dalykas: vienas – du ir pakeiti kaip vienkartines, o plauti su skalbimo mašina vienas malonumas;

4) neteršime aplinkos.

Netrukus pradėjau viską po truputį pirkti: daugkartines sauskelnes, įklotukus...

Tėvai mus gyrė už tokias idėjas (o kaip gi kitaip, juk ir jie mus taip augino), mamytė man net padėjo prisisiūti toną vystyklų, o draugai, kurie augina mažus vaikus, tik pirštu prie smilkinio pasukiodavo :)

Taigi nusprendėme savo vaiką ant puoduko pratinti nuo gimimo, kad neva trijų metų nebedarytų mums gėdos ir nebenešiotų sauskelnių. Tai buvo mūsų ilgai apsvarstytas ir racionaliai priimtas sprendimas. Tiesa, turėjome vieną išimtį, t.y. ligoninėje, tik gimusį vis tik vystyti su vienkartinėmis sauskelnėmis, nes taip bus patogiau tiek mums, tiek personalui, kuris padės, na o jau kai grįšime namo, tai išsitrauksime visu vystyklus.

Gimė mūsų mažuliukas. Ligoninėje vos spėjome keisti sauskelnes, maitinti, perrengti, migdyti ir t.t. Abu buvome tokie pavargę, kad tik grįžus namo vos ne per 1 minutę nusprendėme: vaiką auginsime su vienkartinėmis sauskelnėmis! Taigi vyras nupirko kelis pakus Huggies Newborn. Apžiūrėjau, „išbandžiau“ su savo mažiuku, patiko ir supratau, kad per mažai turėjau informacijos apie geras vienkartines sauskelnes. Kam gi kankinti tą mažuliuką ir laikyti jį šlapią, o save apsikrauti papildomu darbu, kai visą tą laiką galiu skirti tik savo mažam stebukliukui.

Taip ir liko spintoje gulėti visos daugkartinės sauskelnės ir vystyklai. Kai jau ateis laikas pratinti Adomuką ant puoduko, manau visus šiuos pirkinius išsitrauksiu ir pradėsiu sėkmingai naudoti. O kada tas laikas ateis, tai tik pats Adomukas mums „padiktuos“, kada jis bus pasiruošęs. Žinau tik tiek, kad dabar tikrai ne laikas :) Juk jis dar net nesėdi! Puoduką planuoju padovanoti mažiukui, kai jam bus netoli 1 metukai.

Nors tėvai mums pasakoja, kaip vystyklai padėjo mus pripratinti ant puoduko, kad ant jo jau neva devynių mėnesių sėdėjom, bet kažkaip sunku dabar patikėti. Gal tėvelius šiek tiek atmintis paveda :) Juk 9 mėnesių mes dar normaliai vaikščiot nemokėjom, tai koks dar puodukas galvoje galėjo būti?! :)

Štai kokių „gražių“ minčių turėjau nėštumo metu, bet, tikriausiai kaip ir daugeliui mamų, daug kas pasikeičia sulaukus savojo mažiuko. Tuomet viską pajauti savo rankomis, savo pečiais, savo širdimi, savo akimis ir tik tada supranti, kodėl vieni vaikai su puoduku susidraugauja metukų, o kiti tik trejų ar vėliau. Dabar jau nebeturiu jokio smerkiančio požiūrio į trejų metų vaiką su sauskelnėmis. Man tai atrodo normalu. Galbūt tas mažiukas dar nėra pasiruošęs.

Iki šiol jaučiu šiokią tokią kaltę, kad mamytės darbas siuvant tuos vystyklus kaip ir liko neįvertintas. Bet ji mano mamytė – supranta mane :)

Štai tokia mano išpažintis.

P.S. Tikiuosi dar kada nors Jums papasakoti, kaip man sekėsi naudoti daugkartines sauskelnes ir pratinti savo sūnelį sėstis ant puoduko.