Kai augo vyresnėlė dukra, gyvenome name. Vienas puodukas buvo namie, kitas lauke, nes buvo šilta.
Grįžome į daugiabutį, puodukas liko vienas. Ir laikiau kambaryje, nes dukrelė sedėdavo ant puoduko dažnai ir tol, kol padarydavo. Kartais daugiau nei dvidešimt minučių. Žaisdavo, skaitydavo knygeles.
Tiesiog sedėdavo, stebėdavo mane, kartais žiūrėdavo televizorių. O vėliau ir pati sėsdavosi ant puoduko, kai užsimanydavo. Perėjome su puodukais į tualetą tik tada, kai pradėjome sodinti ant puoduko mažėlę.
Joms abiems sėdėti smagu. Padainuoja, viena kitą pakalbina, paišdykauja kartais, viena kitą rankytėm "pakibina". Jei vyresnėlė ant puoduko sėdi viena, jai norisi rankose ką nors turėti. Tai knygelę, tai lego kaladėlę.
Šį įprotį iš tėtuko įgijo, nes tėtukas, sėdedamas tualete, tai mobilųjį telefoną turi, tai ką nors skaito. Specialiai tualete nieko nelaikome. Viskas, kas į jį atkeliauja kartu su dukrelėmis, iškeliauja atgal į kambarį.
Dovilė
KETVIRTOJI SAVAITĖ
Šią savaitę papasakok apie pagalbines priemones, kurios padeda pratintis ir susidraugauti su puoduku, pavyzdžiui, sauskelnės-kelnaitės Huggies® Pull Ups®, dainos, knygutės, paveikslėliai, užlipdyti ant sienos, kur stovi puodukas, gal kalendorius, kuriame žymite apie mažylio pasiekimus ar nepasisekimus, ir daugelis kitų būdų, kaip padėti vaikučiui įprasti sėdėti ant puoduko ir ten atlikti visus reikaliukus.
Šiame bloge apibendrink patirtį apie tai, kaip per tą mėnesį sekėsi vaikučiui pratintis prie puoduko, padaryk išvadas. Parašyk visus pliusus ir minusus iš savo patirties, ką reikėtų daryti, o ko nelabai – tai padės kitiems tėvams geriau orientuotis šiame nelengvame procese.
Mažyliai, sėkmės pratinimosi prie puoduko Mokykloje!
