Mūsų Antanukui – 108 dienos. Nusprendėm ir mes pabandyti pasidalinti savo stebuklais.
Iki šiol diena iš dienos vėrėsi po stebuklą, o gal ir po du ar po daugiau, tad jau galim skaičiuoti gebėjimus:
- domėtis aplinka, tyrinėti žmonių veidus;
- daug šypsotis mamytei ir tėveliui;
- guguoti, krykšti, tarti garsų derinį, tokį mielą mamos ausiai: „mam-mam-mam!“;
- suklusti pasigirdus muzikai, o ypač tėčio grojamoms melodijoms;
- siekti žaisliukų rankytėmis: kumštuku arba plaštaka;
- gulint ant pilvo iškelti galvytę, nors gulėjimas ant pilvo taaaip nenoriai įgyvendinamas...
- retsykiais verstis ant šono;
- reikšti nepasitenkinimą, kai mama, kad ir trumpam, išeina iš kambario;
- kumštuką ir pirštukus nominuoti geriausiais burnytės draugais...
Šiandiena paženklinta dviem naujais stebuklais:
- intensyviu sukiojimusi pusračiu...
- ...ir pirmuoju sėkmingu bandymu sugriebti kojytę rankutėmis:
Smagu: turim naują žaisliuką – kojytę!