Antroji meilės kalba: laikas

Laikas. Ar jo tikrai taip mažai turime?  Mąsčiau, mąsčiau ir padariau išvadą, kad jo net per daug turime.

Kol susiruošiame į mokyklą, juk laikas būna praleistas kartu: vaikas bando krautis daiktelius, o mes jai padedame, dar vaikui  išsirenkant papamokinei veiklai aprangą ar važiuojant į mokyklą/būrelį/renginį  galima labai produktyviai praleisti laiką, domintis vaiko išgyventais džiaugsmeliais ir nusivylimais.

Buitinius darbelius benudirbant galima tikrai orientuotis į vaiko gebėjimus ir puikiai praleisti laiką gaminant drauge valgį: vaikas gali atnešti agurką ar obuolį iš daržo, gali supjaustyti, gali tešlą išmaišyti...net be mamos pagalbos gali iškepti obuolinį pyragą, žinoma, mamai pataisius tam tikrus „lyrinius nukrypimus“.

Nuobodu juk užsiimti daržininkyste? Mums gal ir taip, bet jei mama ravi / laisto savo lysvę, vaikui prižiūrėti savo augaliuką tikrai  bus didžiausias džiaugsmelis, apie kurį vėliau  džiaugsis savo draugams.

Vasaros metu vaikas tikrai noriai įsijungia į daržo laistymą: man įjungus laistymą, vaikas įsijungia laikmatį t.y nusistato konkretų laiką pvz. pasakau, kad laistysime du kartus po septynias minutes, tai vaikas zino, kad reikia nusistatyti keturiolika minučių ir suskambus laikmačiui, lekia išjungti, man pasakius, kad lauksime tris kartus po šešias minutes, vaikui tenka nuspręsti, kad tai bus aštuoniolika minučių, nusistatyti laikmatį ir laukti,kada galima bus vėl įjungti...Tad labai buitiškas ir nuobodus dalykas perauga į metematinius rebusus. Tiesa, paskutiniu metu, jau panikė pati buvo susirašiusi „užduotėles“ tik pas ją buvo jau sudėtingiau, lape buvo susirašiusi :9 min. + 9 min. – 1 min = 17 min.. Tai paaiškėjo, kad jos  liejimas truktų septyniolika minučių.

Tad galiu teigti, kad buitis tikrai neatima laiko, o tik suteikia. Tiesa, kad produktyviau laikas būtų praleistas, mes su tėtė jį dalinamės pvz. jei vaikas padėjo man laistyti, tai  su tėtė vaikas tvarko mašinas: juk sėkmingai vaikas gali surinkti nereikalingus daiktus ir padėti į vietą, šį savaitgalį jau sėkmingai galime  maudymosi reikmenis sutvarkyti ir nunešti į tinkamą vietą iš mašinos, manau,kad ir basučių šįmet neprireiks, o kaip manai, tariuosi su vaiku, ar mums šįmet reikės, kremuko nuo saulės?

Tad apie buitinius reikaliukus aptarta, o kaip dar galima nepaminėti renginukų? Kiek džiaugsmo, džiaugsmelio vaikui suteikia kai tėvai į laipynių trasas leidžiasi drauge,  dar grybavimas, uogavimas, vaistažolių rinkimas ir t.t.

Vaikas mielai, važiuodamas į gamtą, įsideda „Vaistingųjų augalų enciklopediją“. Gauname šimteriopą naudą: pamatę augalą, išsiaiškiname jo vertingumą, mylime knygas, nes jos viską žino, žiemos vakarais , vietoj tabletyčių gurkšnojame vis kitokio skonio arbatytes.

Dar bevaikščiojant  gamtos išpuoselėtais grožiais rasti ne tik vaistažolių, maisto, bet ir raidelių...

Neslėpsiu, kad mūsų namai visuomet užversti „vertingais daikteliais“, bet kuo toliau, tuo labiau  šie daikteliai mums praverčia. Vaikas PATS sugeba užsidirbti sau mokyklai reikalingas priemones, darant darbelius ir už juos laimint plastiliną/klijus, jie tampa vertingesniais ir juos labiau tenka saugoti/branginti, nei tą, kurį mama nuperka. Todėl klasiokui „pasiskolinus“ jos klijukus ohoho koks „karas“  įvyksta. Bet kadangi mūsų daikteliai paženklinti vardu ir pavarde, lengvai mokytojos surandamas „kaltininkas“, kuris gauna šiokią tokią pamoką apie pastabumą ir  ateityje bus mažiau išsiblaškęs.