Nors vyrauja nuomonė, kad su patyčiomis vaikas susiduria tik pradėjęs lankyti mokyklą, specialistai tvirtina, kad kalbėtis su vaiku apie jas reikia nuo mažų dienų.
Konsultuoja „Vaikų linija“ psichologė Marina Mažionienė:
Nuo mažų dienų
Kaip rodo apklausos, Lietuvoje patyčias patiria apie 30 procentų moksleivių, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Skandinavijoje, šis procentas yra vos ~ 5. Specialistai sako, kad kalbėti apie patyčias su vaikais nuo mažų dienų – aiškinti, kas tai, kaip vaikas elgtųsi, jei iš jo būtų tyčiojamasi ar jis matytų patyčias patiriantį draugą.
Apskritai, patyčių prevencija prasideda vos gimus vaikui – kai tėvai jį auklėja be smurto, savo pavyzdžiu rodydami tinkamą gyvenimo modelį, moko neslėpti savo jausmų ir netylėti, jei šalia vyksta patyčios.
Emocinė paramą vaikams teikiančios viešosios įstaigos „Vaikų linija“ psichologė Marina Mažionienė sako, kad su vaikais kalbėtis apie patyčias yra labai svarbu. „Nėra būtina laukti, kuomet vaikas susidurs su patyčiomis ir tik tuomet tai aptarti. Tėvai namie gali kalbėti su savo vaiku apie smurtą, patyčias. Aptarti, kaip vaikas elgtųsi, jeigu stebėtų patyčias arba pats taptų jų auka. Tokios diskusijos – pirmas žingsnis problemos sprendimo link“ – sako psichologė.
Kenčia ne tik patyčias patiriantieji
Psichologė Marina Mažionienė sako, kad nuo patyčių kenčia ne tik auka tapęs vaikas, bet ir kiti jo aplinkos vaikai. „Svarbu suprasti ir tai, kad nuo patyčių gali kentėti ir tie vaikai, kurie jų tiesiogiai nepatiria, bet stebi savo aplinkoje, pvz., klasėje. Patyčios veikia visus vaikus – ne tik tuos, kurie įsitraukia į patyčias ar patiria jas, bet ir stebėtojus.
Stebintiems patyčias vaikams gali kilti nerimas ir baimė tapti kita auka, tokie vaikai gali išgyventi pyktį ir bejėgiškumą, negalėdami padėti skriaudžiamam vaikui. Tėvai gali paskatinti vaiką papasakoti apie patyčias, kurias stebėjo bei aptarti, kaip jis dėl to jaučiasi, ką patiria, ką norėtų daryti ir kaip galėtų padėti skriaudžiamam vaikui“ – sako specialistė.
Svarbu:
- Patyčias patiriančiam vaikui svarbu pabrėžti, kad jis nėra kaltas dėl patyčių.
- Įtikinkite vaiką, kad informuodamas apie patyčias jis ne tampa skundiku, o padeda spręsti šią situaciją.
- Jeigu vaikas pasipasakoja apie patiriamas patyčias – pasistenkite išlikti ramūs ir išklausykite jį.
- Nenumokite ranka į vaiko pateiktą informaciją, padėkite spręsti patyčių problemą.
- Patyčių sprendimas – ne vaikų,o suaugusiųjų problema.
- Vienas iš didžiausių mitų yra tas, kad “patyčios grūdina”, “be jų niekas neužaugo”. Patyčios turi ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikui. Patyčios neturi jokių teigiamų pasekmių.
