Šeimų romuva pakvietė vaikus į pamoką apie Vėlines vaikams, kur vaikai susipažino su senovės baltų mitine protėvių Vėlių samprata, Vėlinių šventės tradicijomis ir dainomis.
- Vaikai, kas šiandien pabudo, kai dar buvo tamsu?
Pabudusių su tamsa atsirado visai nemažai.
- O kaip čia nutiko, kad dieną tamsu?
- Ruduo, atėjo ruduo.
.- Teisingai. O pilkas vilkas buvo toks alkanas, kad prarijo saulę ir netrukus mums reikės ją išvaduoti.O ks būna danguje, kai tamsu?
- Mėnulis. Žvaigždės, - šaukia mažieji.
Netrukus kambarys prisipildo popierinių žvaigždžių, iš kurių sudėliojame Paukščių Taką. Būtent juo mūsų protėvių mitinėje pasaulėžiūroje Vėlės iškeliauja. Dainuodami dainas apie paukščius ir žaisdami liaudies žaidimus, įtvirtinome šią sampratą. Paskui pasidarėme po popierinį paukštelį - protėvių vėlelę.
Taigi vaikams papasakoti apie Vėlines ar pačią mirtį nėra taip jau sunku. Mūsų protėviai paliko mums pasakas, dainas, kuriomis nuo seniausių laikų pasinaudodavo, norėdami vaikams papasakoti apie sudėtingiausius gyvenimo aspektus.
Pabaigai noriu pasidalinti išmoktos dainos žodžiais. Joje pasakojama, kodėl mes mirštame ir kokia yra mirties prasmė - atgimimas ir amžinasis gyvenimas.
Aš pamačiau kukutį
Ant kelmelio tupintį
Kiaušinėlį dedantį
Aš kiaušinį paėmiau
Motinėlei padaviau
Man motulė bandelę
Aš bandelę kiaulytei
Man kiaulytė paršiuką
Aš paršiuką vilkui
Man tas vilkas vilkiuką
Aš vilkiuką ežerui
Man ežeras žuvytę
Aš žuvytę dievuliui
Man dievulis karvytę
Man dievulis karvytę
As karvytei šienelio
Aš karvytei šienelio
Man karvytė pienelio
Man karvytė pienelio.
👍