Parduotuvės, parduotuvės... Moterys jų nemėgsta nebent tada, jei kišenėj švilpia vėjai, nes priešingu atveju – daugeliui tai viena geriausių nuotaikų keliančių terapijų ir pramogų. Ypač tuomet, jei esi jauna mama.
Su dukryte Auguste į parduotuvę keliavome jau pirmąją jos gyvenimo savaitę. Kai šiltą liepos mėnesį grįžome iš ligoninės, reikėjo apsiprekinti, tad neįžvelgiau jokių logiškų priežasčių, kodėl turėtume dukrytės nesivežti drauge į parduotuvę. Vėliau apsilankymai netoliese esančiuose prekybos centruose (BIG, Domus PRO) tapo gana dažnu reiškiniu. Eidamos pasivaikščioti su Auguste čia užsukame apsipirkti, tačiau stengiamės, tai daryti tikslingai ir operatyviai. Be to, pasivaikščiojimų metu parduotuvėse praleistą laiką mažylei visuomet kompensuoju – tuomet neskubame į namus ir pasiliekame gryname ore dar 20-30 minučių ilgiau, tiek laiko, kiek praleidžiame parduotuvėje.
„Mažylių“ kasos ne tik mažyliams
Per pastarąjį pusmetį (tiek laiko dabar yra mano dukrytei) lankydamasi įvairiuose prekybos taškuose pastebėjau, kad „draugiškumas“ šeimai – dažniausiai tik viešai deklaruojamas reklaminis triukas. Tai ypač akivaizdu mažesnių miestų parduotuvėse,į kurias norėdamas patekti, turi lipti laiptais, apsisukti su vežimėliu sudėtinga ir pan.
Didžiuosiuose prekybos centruose erdvės pakanka, infrastruktūra mamoms su vežimėliais puiki, tačiau atskirose „Mažylių“ kasose gana dažnai tenka matyti „besilaukiančius“ vyrus perkančius alų. Nėščia moteris ar mama su vaikais jaučiasi ne itin komfortabiliai, kuomet bandydama pasinaudoti savo teise į pirmesnį aptarnavimą turi brautis pro tokius vyrus, įrodinėdama savo pirmumą. O drąsesnė mama pasiryžusi tai padaryti neretai sulaukia nepasitenkinimo kupinų replikų ar piktų žvilgsnių. Ne kartą teko tai patirti pačiai ar pastebėti tokias situacijas iš šalies.Tai nėra malonu. Be to, teko sutikti vos keletą pardavėjų, kurios paragino specializuotoje kasoje prieiti be eilės, o visos kitos sėkmingai aptarnaudavo „besilaiukiančius“ vyrus.
Nedrįsk važiuoti į parduotuvę purvinais ratais
Kalbėdama apie apsipirkimą su kūdikiu, negaliu nepaminėti prieš keletą savaičių RIMI parduotuvėje įvykusio incidento. Eilinį kartą apsipirkinėjau, kai prie manęs prisiartino valytoja (o gal parduotuvės valymo skyriaus direktorė) ir pradėjo skaityti moralą, kaip mamos drįsta į parduotuves įvažiuoti su purvinais vežimėlių ratais! Ne, ne, jie nevažiavau prieš tai per griovius, kad jie taptų purvini. Tiesiog tai buvo eilinis kasdienis pasivaikščiojimas žiemą, todėl natūralu, kad ne toks švarus lauke buvęs sniegas parduotuvėje pradėjo tirpti palikdamas žymes ant grindų. Vis tik lygiai tokias pačias žymes palieka kiekvieno pirkėjo batai, tačiau valytojai užkliuvo būtent mamos su vežimėliais, todėl ji primigtinai ragino visuomet vežiotis šluostę ir priešį važiuojant į parduotuvę kruopščiai nusivalyti vežimėlio ratus. Abstulbau ir tikrai pirmiausia pagalvojau, kad tai pokštas, tačiau, kai moralas tęsėsi, lydimas išsireiškimais „kokios mamos dabar netvarkingos“, „koks gražus kūdikis, o tokie baisūs ratai“ ir pan., likau šokiruota.
Tai tik keliatas nemalonių, tačiau įsimintų atvejų, kurie pasitaikė apsipirkinėjimo metu. Tai labiau išimtys, nei taisyklės, tačiau pripažinkime, nemalonios situacijos, incidentai atmintyje išlieka ilgiau. Nepaisant to, ir toliau nevalome vežimėlio ratų, braunamės be eilės „Mažylių“ kasose ir drąsiai naudojamės visais mamoms su kūdikiais skirtomis privilegijomis ne tik tam, kad sėkmingai apsipirktume, bet ir pakovotume už savo vietą po saule net ir tokiose kasdienėse situacijose.
P.s. pasidalinsiu, vieno pasivaikščiojimo atradimu. Pasirodo, kai kurios parduotuvės moko tėvus sąmoningumo ir auklėja tokiu būdu. :) 
