Pažintis su gyvūnais mano vaikui prasidėjo jos septintą gyvenimo dieną. Pamenu ir jau net juoką kelia, kai grįžome iš poliklinikos ir prie vežimėlio radome katino sumedžiotą ir patiektą meniu: peliukas, driežas ir paukštukas.
Vos dviejų savaičių mano panikė vyko į parodą ir palaikė savo augintinę (šiuo atveju jau šunytę) parodoje žvilgsniu.
Vėliau man mūsų augintinės "dirbo" auklėmis, vos tik mažoji šeimininkutė parodo nepasitenkinimą, iškart prasideda neapsakomas lojimas.
Tad tai pradėjus augintinių ir vaiko draugystės "karjerą" viskas tęsiasi toliau.
Dabar man begalo džiugu, kad vaikas noriai globojo paukštelį.
Džiugu, kad vaiko globa trunka netrumpą perijodą, o tai ilgalaikis, kruopštus darbas.
Dabar vaiko mėgstamiausias darbas pašerti katinukus ir savo šuniukus. Žinoma, žiemos perijodu dar ir lėsyklėlė prisideda ir vykstame į miškelį padėti į ėdžias daržovių miško gyventojams.
Šiuo straipsniuku norėčiau išskirti draugystę su lietuviškomis avytėmis. Mums buvo labai drąsu ir malonu pamaitinti draugiškas avytes.
Tiesa, avinukas, nebuvo labai draugiškas, kai Birutė jam nedavė duonos, kažkiek ragiukais stumptelėjo. Bet tiek mažai, kad kitą dieną vaikas noriai lankė avytes ir stebėjo, kad avinukas jai nebūtų iš nugaros, nes paaiškėjo,kad avinukai badosi tik tuomet, kad mes jų nematome t.y. kai mes esame priekyje, o jie mums iš nugaros.
👍👍👍
O avytės tai fainos 👍