Ar kada susimąstėte apie vaikų kalbą?

Kada vaikus reikia mokyti kalbos etiketo?

Deja, mūsų žmonės ne itin mandagūs, paslaugūs. Nemažai vaikų auga gan šiurkščioje aplinkoje, girdi stačiokišką kalbą. Pasitaiko, ne tik šeimų, bet ir grupių vaikų darželiuose, kur "ačiū, prašom, atsiprašau" – reti žodžiai.

Kokios tik neišgirsti ikimokyklinukų kalbos! Štai penkiametis Vytukas atsisveikina: „Adia, adia, auklėtoja“. Taip Vytuką atsisveikinti moko mama. „Čiau, braškės!,  Susitiksim lysvėj!” – šaukia grupės draugai. Šešiametė Simona, išeidama į namus sako: „Gud bai“. Linas pasišaipydamas: „Vaikučiai, kalbėkime lietuviškai“. Dvikalbystė, šeimos, darželio aplinka vaikus išmokė durstyti skirtingas kalbas.

Nuo kada reikia pradėti mokyti vaiką mandagumo? Gal rengiant į darželį – nuo trejų metų? Deja, vėlu. Mokyti pasakyti gražiai ir tinkamai – svarbu nuo pat kūdikystės. Vaikas turi nuolat šeimoje, darželyje girdėti padėkos, prašymo, atsiprašymo žodžius.

Mokydami ikimokyklinuką mandagumo niekada nemokyti pamokslaujant, o sudarant įvairias situacijas, kuriuose vaikai turėtų pasisveikinti, kreiptis, dėkoti, visada mokyti mandagiai elgtis ir kalbėti su konkrečiu žmogumi, o ne su bet kuo.

Dažniau derėtų su vaikais kalbėti ir analizuoti paveikslėlius, kur nupieštos įvairios bendravimo situacijos, skatinančios mandagiai kalbėti.

Mandagumo žodžius vaikai gerai įsidėmi ir išmoksta žaisdami žaidimus: „Poliklinikoje“, “Autobuse“, „Parduotuvėje“, „Pašte“, kalbėdami žaisliniu telefonu. Geriausia, kai mes patys nukreipiam vaiko veiklą taip, kad jis pats ieškotų tinkamų žodžių situacijoms.

Taigi viskas priklauso nuo Jūsų, mielieji tėveliai: nuo gražios raiškos, taisyklingos kalbos, noro padėti mažyliams tapti jautriais, mandagiais pašnekovais.