Atėjęs pavasaris džiugina ne visus. Daliai vaikų su pirmaisiais pumpurais, žiedais jis atneša ir kančias: kosulio, dusulio priepuolius, slogą, čiaudulį, ašarojančias akis, kuomet užpuola didžiosios bėdos: alerginis rinitas, alerginis konjuktyvitas, šienligė, astma ir pan. Alergologai akcentuoja – po ligų reikalinga sanatorija, tai leidžia sumažinti atkryčių dažnį. Nežiūrint rekomendacijų, šeimos gydytojai į sanatorijas mieliau siunčia suaugusiuosius nei vaikus.
Alerginės ligos – tai lėtinės ligos. Vaikų amžiuje mes dažniausiai susiduriame su šiomis ligomis: atopinis dermatitas, bronchų astma, alerginė sloga, besikartojantys bronchitai. Kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį sirgti šiomis ligomis. Todėl visiškai nugalėti ligos negalima – ligonį nuolat turi stebėti gydytojai ir patarti kaip elgtis įvairiais etapais. Skirtinga etiologinė ir patogenetinė alerginių ligų prigimtis – nulemia gydymo būdus.
Efektyviausia kombinuota terapija
Nuo ligos pobūdžio, periodo ir stadijos priklauso skiriami gydymo metodai. Vienas iš jų – reabilitacija. Tai vienas iš gydymo etapų, kurio tikslas kiek įmanoma pagerinti ligonio būklę, kad jis galėtų grįžti į savo aplinką ir aktyvų gyvenimą, nerizikuodamas sulaukti ligos paūmėjimo. Todėl į dažnai iškylantį klausimą – "ar reikalinga reabilitacija ligoniams sergant šiomis ligomis?” Atsakymas taip!
Alerginiai susirgimai – lėtiniai, todėl visiškai nugalėti ligos negalima, tačiau reabilitacijos pagalba galima pailginti remisijos trukmę arba palengvinti paūmėjmą. Efektyviausia kombinuota terapija. Po ligoninės, vaiko namuose laukia ta pati alergizuojanti aplinka.
Vaikas po ligoninės dar pakankami nespėja išmokti laikytis tam tikros dietos ir t.t. Galima teigti, kad ligonis nepabuvęs reabilitacijos įstaigoje, praleidžia svarbų apmokymo gyventi su savo liga etapą. Sanatorijoje gydytojai siekia išmokyti gyventi mažajį ligonį su savo liga.
"Geriausią rezultatą pasiekiame tada, kai ligoniui skiriamas kompleksinis gydymas. Tai ir dieta, ir režimas, ir medikamentai, ir fizioterapija – viskas vienu metu. Namuose net ir patys aktyviausi ir rūpestingiausi tėvai to suteikti vaikui negali, o būnant sanatorijoje vaikas kurį laiką praleidžia ne alerginėje aplinkoje. Tai leidžia nurimti jo organizmui ir atrasti savyje jėgų kovoti su liga“, - sako gydytojai alergologai.
Sanatorinis gydymas daugelio dar suvokiama kaip suaugusiųjų pramoga, mažos atostogos. Vaikų atveju – tai didelė ir labai svarbi pagalba kovojant su jų lėtinėmis ligomis. Kompleksinis požiūris į ligą, kai naudojamos įvairios priemonės – vandens procedūros, purvo aplikacijos, druskos kambarys, grūdinimasis, pasivaikščiojimai gryname ore – suteikia ilgalaikį efektą.
„Pušyno kelias“ – sanatorija, teikianti reabilitaciją sergantiems odos ligomis
Vaikų odos ir kvėpavimo takų ligos lyderiauja populiariausių vaikiškų ligų penketuke. „Vaikų, sergančių odos ligomis - atopiniu dermatitu ir žvyneline - daugėja, tačiau sanatorijose jų mažėja“, - stebisi gydytoja vaikų klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė. Kodėl taip atsitiko?
Vaikų alergologei, klinikinei imunologei N. Vaičiulionienei apmaudu, kad į odos ligas šeimos gydytojai neretai numoja ranka, tarsi jos būtų nesvarbios. Nuo jų vaikai nemiršta, tačiau niekas nepagalvoja apie jų psichologinę būklę“, - sakė N. Vaičiulionienė.
„Egzistuoja ambulatorinė ir stacionari reabilitacija. Sergantiesiems odos ligomis neretai siūloma ambulatorinė reabilitacija – tai paslaugos, teikiamos poliklinikoje. Kitų ligų atveju poliklinika gal ir tiktų, tačiau odos ligos turi būti gydomos stacionarioje reabilitacijoje. Kodėl? Nes 3-5 kartus per dieną vaikas yra tepamas įvairiais gydomaisiais tepalais. Kai kurie iš jų būna riebesni, nesusigeria, suteikia odai spalvą. Kaip tokios procedūros atrodys poliklinikos lygiu? Atbėgo mama su vaiku, jį ištepė ir jie paskui bėga į gatvę, vaikas vedamas į darželį, mokyklą? Tai nėra teisinga ir efekto nebus“, - įsitikinusi gydytoja.
Alerginėmis ligomis neužsikrečiama
Neretai būna, kad auklėtojos ar mokytojos barasi - kodėl tėvai veda sergantį vaiką į darželį? Galbūt jis užkrės kitus? Nors šiomis ligomis vaikai vienas nuo kito neužsikrečia, mažųjų ligonių ima šalintis kiti vaikai, jų tėvai.
N.Vaičiulionienės teigimu, tokiems vaikams yra būtinas reabilitacinis gydymas stacionare. Vieną kartą per metus jie turi teisę gydytis sanatorijoje. „Čia vaikui gydytis lengviau, nes jų oda nuolat prižiūrima, taikomos įvairios procedūros. Be to, čia jie susipažįsta su kitais vaikais, pamato, kad yra ne vieni“, - pasakojo N.Vaičiulionienė. Tokius vaikus priima tik kelios sanatorijos Lietuvoje, tarp jų - Vilniaus „Pušyno kelias“.
„Sanatorijoje „Pušyno kelias“, vienoje iš pirmųjų Lietuvoje, pradėti gydyti vaikai su atopiniu dermatitu ir psoriaze. Čia taikomi tepalai odai gaminami pagal tinkamumą minėtiems odos susirgimams. Be to, taikomos įvairios procedūros odai (parafinas, bioptronas, vandens procedūros ir t.t.)“.
Tačiau, kaip pastebėjo vaikų alergologė N.Vaičiulionienė, daugybė mažųjų ligonių negali pasinaudoti savo teise į reabilitacinį gydymą, nes šio gydymo nepasiūlo juos ambulatoriškai konsultuojantys specialistai - šeimos gydytojai, dermatologai, alergologai.
„Jie neįsijaučia į vaikų psichologinę būklę, o tėvai nežino, kad yra tokia galimybė, - sakė medikė. - Sanatorinis gydymas kartą per metus priklauso vaikui, kuriam diagnozuotas atopinis dermatitas arba psoriazė, bronchų astma".
Sanatorinis gydymas – tarsi tarpinė stotelė tarp ligos ir išėjimo į visuomenę
Kvėpavimo takų ligos (bronchinė astma, recidyvuojantys obstrukciniai bronchitai, plaučių uždegimai, alerginės slogos, sinusitai ir kt.) – vienos dažniausių vaikų amžiuje, daugiau mažiau sutrikdančios sergančiojo kasdieninę veiklą, socializaciją, šeimos gyvenimą.
Sanatorijos „Pušyno kelias“ gydytoja pulmonologė Danguolė Tamošiūnienė rekomenduoja: „Sanatorijoje „Pušyno kelias“ po „vienu stogu“ galima gauti kompleksinę reabilitaciją, susidedančią iš medikamentinio gydymo, fizioterapinių priemonių, paciento ir jo šeimos narių mokymo programos. Svarbu, kad Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaikai tas 18-22 dienas neatitrūksta nuo savo šeimos. Kartais tai labai svarbu psichologiškai, o ir ne visi suaugę turi galimybę išvykti tokiam laikotarpiui – nedarbingumo pažyma lydintiems mažuosius pacientus nepriklauso (čia akcentuoju „vietinės“ sanatorijos privalumą prieš, pvz.: esančią kitame šalies regione)".
Sanatorijoje veikia ir trikalbė mokykla, tad vaikas neatsilieka nuo bendraklasių. Per 22 gydymo dienas vaikų būklė labai pagerėja. Kai kuriems liga nurimsta pusei metų, o kiti po dviejų ar trijų apsilankymų sanatorijoje iš viso užmiršta savo bėdas.
