Ar sauskelnės gali turėti įtakos dermatito atsiradimui? Specialistų komentarai

Ar sauskelnės gali turėti įtakos dermatito atsiradimui? Specialistų komentarai

28. Sep 2016, 09:00 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Sauskelnių dermatitas – bėda, su kuria susiduria bemaž visi tėveliai, auginantys mažylius iki 1-2 metų amžiaus. Dėl kokių priežasčių vaiko odelė ima rausti, ar gali tam turėti įtakos sauskelnių pasirinkimas, kas paskatina atsirasti dermatitui ir ką tokiu atveju daryti? Apie tai kalbamės su cheminių medžiagų eksperte Laura Stanče bei Tarandės šeimos klinikos šeimos gydytoja Neringa Sakalauske.

-Gerb. Laura, ar yra žinomi tyrimai apie tai, kad sauskelnės dirgina vaikų odą?

Kadangi šiandien daugelis tėvų kūdikiams mauna sauskelnes, o ne vystyklus – tokią bėdą vadiname „sauskelnių dermatitu“, tačiau ir anksčiau kontaktinis odos vietų, kurias dengia vystyklai, uždegimas buvo gana dažnas ir vadinamas „vystyklų dermatitu“. Tai dažniau susiję su odos nepakankama priežiūra ir netinkamos higienos pasirinkimu. 

Kaip to vengti:

-dažnas keisti sauskelnes/vystyklus;

-pašalinti odos dirgiklius;

-nuolat protingai, apgalvotai, kruopščiai, švelniai valyti odą.

Tačiau būna ir atvejų, kai alergizuoja tam tikrai sauskelnių rūšiai gaminti naudojami įvairūs sintetiniai priedai, kuriais padengtas vidinis sauskelnių sluoksnis, kuris liečiasi su kūdikio oda – losjonai, kvapikliai, klijai ir pan. Problema dingsta pakeitus sauskelnių rūšį.

Yra atlikti tyrimai, kaip keitėsi sauskelnių gamybai naudojamos žaliavos nuo 1987 m. Europoje – rezultatai džiuginantys, kadangi gamintojai atsižvelgia tiek į neigiamo poveikio sveikatai mažinimą (šalinamos gamybos proceso metu susidarančios pavojingos priemaišos, naudojamos kaip įmanoma natūralesnės ir švaresnės medžiagos), tiek į poveikio aplinkai mažinimą (gamybos procesas organizuojamas taip, kad būtų kuo mažiau teršiama gamta).

Deja, išlieka vienkartinių sauskelnių ilgo yrimo problema – plastikinės dalys suyra per kelis šimtmečius ir šioje vietoje daro neigiamą poveikį tiek kiekvieno iš mūsų sveikatai, tiek gamtai.

- Kokios medžiagos dažniausiai sukelia dirginimą, dermatitą?

Pirmosioms sauskelnėms gaminti tikrai buvo naudojama nemažai pavojingų cheminių medžiagų, kurios sukeldavo įvairių odos problemų. 

Taip pat nerimo įneša tai, kad sauskelnių gamintojai neprivalo pateikti informacijos, iš ko konkrečios sauskelnės yra pagamintos, tai leidžia manipuliuoti įvairia informacija, kai prieš kelis dešimtmečius nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ištyrus sauskelnių sudedamąsias dalis, buvo aptikta pavojingų medžiagų, kurios siejamos su vėžiniais susirgimais, kūdikių vystymosi sutrikimais.

Kaip dirginančias pagalbines medžiagas išskirčiau - kvapiklius, dažiklius, klijus, minkštiklius, losjonus.

- Ar yra išskirtos sauskelnių rūšys, kurios dirgina? 

Tokia informacija man nėra žinoma.

- Ar įmanomas cheminis „nudeginimas" nuo sauskelnių?

Kaip atrodo „sauskelnių/vystyklų dermatitas“? Pradžioje atsiranda sėdmenų, viršutinės šlaunų dalies, tarpvietės ir odos apie lytinius organus srityse išgaubti (pakilę) raudonos (eriteminės) odos lopai, kai kur papulės, erozijos. Vėliau pažeidimai išplinta į raukšles, prisideda antrinė grybelinė infekcija – ryškiai raudonos blizgančios erozijos, apsuptos papulių, pustulių, išsidėsčiusių normalioje (nepažeistoje) odoje.

Tiesioginis cheminis nudeginimas galimas tik užsipylus koncentruoto chemikalo, nuo gaminio, tokio kaip sauskelnės, galima alerginė reakcija, kai taip pat iškyla pūslelės, kurios vėliau pratrūksta, tačiau dažniau atsiranda paraudimas.

Šia tema kalbiname ir Tarandės šeimos klinikos šeimos gydytoją Neringą Sakalauskę.

-Ar į Jus dažnai mamos kreipiasi dėl sauskelnių sukeliamo dermatito ar alergijos?  

Šiuo metu atvyksiančių mamų dėl išsivysčiusio “sauskelnių/vystyklų dermatito” yra labai mažai.  

- Dėl ko dažniausiai atsiranda taip vadinamas "sauskelnių dermatitas", alergija? Kokie simptomai?

Šį dermatitą sukelia keli mechanizmai: fizinis - kai odelė yra per ilgai šlapia, dažniausiai nuo šlapimo ar išmatų, cheminis ir fermentinis – inicijuojamos reakcijos, žalojančios odelę ir sukeliančios odos uždegimą. Priklausomai nuo to, kokį maistą vartoja mamytė, gali vyrauti skirtingi pažeidos mechanizmai. Mokslininkai patvirtino, jog mažyliai, kurie maitinami mamytės pieneliu, turi mažesnę tikimybę susirgti, nei maitinamiems adaptuotu mišiniu. 

- Kokios yra profilaktikos ir gydymo priemonės?

Pagrindinė šio dermatito profilaktika: gerai pamaitinta ir sudrėkinta naujagimio/kūdikio odelė. Kaip tai padaryti jums paaiškins pirmo vizito metu apžiūrėti naujagimio atvykęs gydytojas/a. Savo naujuosiuos pacientus/es apžiūrėdama visada įvertinu odelę, patariu kaip ją drėkinti  ir maudytis ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę.

Labai svarbu mamytei pasakyti, jog kremą reikia įmasažuoti, jo neturi matytis sankaupų plika akimi, ypač svarbu atkreipti dėmesį į raukšlytes. Kai turime odos gerą barjerą ir sauskelnės yra keičiamos laiku, tada negresia joks “sauskelnių dermatitas”. 

Šiek tiek kitaip yra su mažyliais, kurie turi polinkį į atopinį dermatitą, sausą odelę, tada ypatingas dėmėsys skiriams odos drėkinimui ir sauskelnių parinkimui. 

Jei jau išsivystė “sauskelnių dermatitas”, savo mažyliui pagelbėsite drėkinant odelę emolientais, darant dažnas ir kuo ilgesnes oro vonias, o tepalus jums geriausiai parinks ir paskirs jus prižiūrintis ir gydantis gydytojas.  

Ačiū už pokalbį.