Gal pastebėjote, kad neseniai „Mamyčių klubo“ forume atsirado nauja tema, kurioje mama klausia, ar maitindama savo pienuku gali darytis tatuiruotę.
Klausimas pasirodė keistokas, bet intriguojantis, tad jį uždavėme žindymo konsultantui, vaikų ligų gydytojui Kazimierui Vitkauskui.
Konsultuoja Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą Kūdikio žindymas – nepakeičiamas kaip motinos meilė autorius
Nors aš sunkiai įsivaizduoju tatuiruotis pasiryžusią tikrai žindančią mamą ir nesu sutikęs tokių, tačiau pasaulis platus ir margas… Taigi, remiantis teorijos nuotrupomis ir kitur užrašyta praktika, pasamprotauti galima ir apie tai.
Tatuiruotės yra padaromos suleidžiant rašalą į vidurinįjį odos sluoksnį. Profesionalūs meistrai tai atlieka specialiais greitai veikiančius elektriniais aparatais. Tatuiruotėms naudojamas rašalas yra nekenksmingas, nes pasilieka odoje ir į kraujotaką nepatenka. Rašalo molekulės yra per didelės, kad patektų ir į motinos pieną.
Aišku, jokiu būdu nederėtų leistis tatuiruojamai “mėgėjų”, neturinčių oficialaus leidimo užsiimti tokia veikla. O sąžiningi profesionalūs meistrai niekada neagituos darytis tatuiruotes nėščiąsias ir žindančias mamas.
Net ir po profesionaliai atliktų tatuiravimo operacijų neretai pasitaiko lengvesnių ar sunkesnių komplikacijų. Dažniausiai jos susijusios su odos uždegimo ir infekcijos patekimo rizika, nes tatuiravimo aparato adatų dūriai, nors ir atrodytų mikroskopiškai maži, vis dėlto yra žaizdelės. Labiausiai paplitusios tatuiravimo komplikacijos yra vietinės ir sisteminės infekcijos.
Vietinės infekcinės, pasireiškiančios paviršiniu ar gilesniu pūlingu odos uždegimu, ar atskirais pūliniais, gali išsivystyti kai pažeidžiamas rekomenduojamas pooperacinis režimas. Tuo metu odai reikalinga švara, priedanga nuo saulės spindulių ir negalima krapštyti šašų.
Sisteminės infekcijos pasitaiko kai tatuiruotojas nesilaiko atsargumo taisyklių ir dėl to gali išsivystyti tokios ligos kaip, pvz., hepatitas, stabligė ir AIDS. Profesionalūs meistrai privalo atlikti tatuiravimo prietaisų sterilizaciją po kiekvienos tatuiravimo operacijos, naudoja vienkartinius rašalo indelius, pirštines ir adatas.
Retai, tačiau pasitaiko alerginių reakcijų į tatuiruotės rašalą. Plačios ir įvairiaspalvės tatuiruotės kelia didesnę riziką, negu mažos ir juodos tatuiruotės. Jau esančios, anksčiau padarytos tatuiruotės, įvairiose kūno vietose, net ir ant krūtų, poveikio žindymui arba motinos pienui neturi.
Ir dar - prieš ryžtantis darytis kažkokius išliekančius pakeitimus ant savo jauno kūno, pabandykite minutei įsivaizduoti kaip tai atrodys tada, kai jau būsite močiutė...
Daugelis vėliau gailisi dėl to ir tatuiruotę nori pašalinti. Tatuiruotės šalinamos naudojant lazerius. Lazerio energija suskaldo rašalinį pigmentą į smulkesnes daleles. Toks tatuiruotės pašalinimas yra bekraujis, mažai rizikingas, ir turi minimalius pašalinius poveikius. Tačiau ir vėlgi su sąlyga, jog griežtai laikomasi pooperacinės priežiūros taisyklių ir švaros. Antraip, gali grėsti tų pačių komplikacijų, kaip ir po naujos tatuiruotės padarymo – vietinės ir sisteminės infekcijos pavojus.
* * *
Išsamią informaciją apie KŪDIKIO ŽINDYMĄ ir daug naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Nepakeičiamas kaip motinos meilė”
