Artėja Krikštynos: kokios jų tradicijos?

Krikštynų papročiai, tradicijos, simboliai

Vaiką į bažnyčią ruošia krikšto mama. Kai ji maudydavo vaikelį, krikšto tėvas įmesdavo pinigą į vandenį, kad mažasis turtingas būtų.

Pas Tėvus namie, įteikti česnako gabalėlį, vilnones kojines (su palinkėjimu, kad vaikutis niekada nesušaltu), šermukšnio šakelę (kad apsaugotų nuo piktų laumių), o į batelį įberti druskos (kad saugotų nuo piktos akies)

Tėvai vaikutį perduoda per langą kūmams, kad apgauti pyktąsias dvasias.

Į bažnyčią reikia važiuoti pagrindinėm gatvėm, mat seniau tikėta: jei važiuosi į krikštą tiesiu keliu - ir gyvenimas tiesus bus.

Einant i bažnyčia visiems sutiktiems duoti pyrago (saldainius, sausainius), kad vaikas būtų dosnus.

Prieš bažnyčią visi turi palypėti ant akmens - kad vaiko dantys augtų kieti ir gyvenimas tvirtas būtų.

Krikštatėviai prie bažnyčios slenksčio turi garsiai surikti vaiko vardą.

Prie bažnyčios išdalinti visiems svečiams mėlynus/rožinius kaspinukus (prieš krikštą), prašant įsisegti jį į kairę pusę, kad visada sūnelį/dukrytę prie širdelės nešiotu.

Kai po krikštynų apeigų visi iš bažnyčios sugrįžta namo, krikštamotė vaiko mamai dovanoja muilo gabalėlį, kad visada turėtu su kuo jį nuprausti, dovanoja – kruopų maišelį, kad visada turėtu jį kuo pamaitinti, dovanoja cukraus maišelį, kad visada turėtu kuo pasaldyti vaiko košytę.

Vaiko tėvui duoda krikšto tėveliai ąsotį ir prašo sudaužyti, nes kaip žinome iš senų laikų - šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.

Tėveliai turi iškelti vaiką virš vaisių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.

Krikštynoms atminti sodinamas prie namų medis- ąžuolas berniukui ir liepaitė mergaitei.

Jei berniuką krikštijate, tai yra toks paprotys: visi dalyvaujantys vyrai eina kepti kiaušinienę ir ją vaišina moteris. Nes kiaušinis laikomas vaisingumo simboliu.

Apeigų simboliai: baltas drabužis, žvakė.

Krikštijamas vaikas apglobiamas baltu drabuziu, kuris yra nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo ženklas. Linkima, kad tėvai bei artimieji vaikus mokytu žodžiu ir pavyzdžiu, kad šie, nekalti ir šventi, laimėtų amžinąjį gyvenimą. Vėliau įduodama nuo velykinės žvakės įžiebta žvakė, kuri primena Kristų - mūsų šviesą. Apeigų žvake išsaugojama iki vaiko Pirmosios Komunijos. Tądien tėvai Krikšto žvakę vaikui įduoda, kai šis žengia prie Viešpaties altoriaus švęsti šv. Mišių ir pirmą kartą priimti Eucharistijos. Tradiciškai ši žvakė yra saugoma visą žmogaus gyvenimą. Laikomasi ir papročio, kad per gyvenimą išsaugota Krikšto žvakė baigia degti prie amžinybėn iškeliavusio krikščionio karsto.
Krikšto drabužis yra pagarbiai saugomas. Jį prireikus galima panaudoti ir krikštijant kitą vaiką. Tėvai gali laisvai rinktis, iš kokios medžiagos siūti drabužį, taip pat kokią žvakę pirkti - parafininę ar vaškinę. Svarbiausia šiuos ženklus saugoti ir perduoti suaugusiems vaikams.
Kaip puošti drabužėlį ar žvakę - kiekvienos šeimos reikalas. Tradiciškai žvakė puošiama baltu kaspinu ar keliomis gėlėmis. Bet tai nėra nei būtina, nei privaloma. Tėvai kartu su krikštatėviais parengia ir dovanoja žvakę busimam krikščioniui.
Baltas drabužėlis irgi puošiamas įvairiai. Tradiciškai berniukų drabužėlis puošiamas melyna spalva, o mergaitės - rozine spalva, kuri yra Dievo Motinos globos ženklas ir jos apsiausto spalva. Gali būti drabužėlio priedai ir balti. Vis dėlto jie neturi jokios reikšmės. Svarbiausia yra žvakė ir baltas drabužis, simbolizuojantys Dievo šviesą ir nekaltumą.

Keletas ideju....