ASTOS blogas. Mažinu svorį po gimdymo 5-erius metus

Baltas pavydas toms, kurių genai nudirba visą darbą ir nėštumo kilogramai išgaruoja kaip sniegas pavasarį. Pažįstu ne vieną tokią mamytę ir atsidūstu, kad man ne taip pasisekė. Maniškiai genai – tinginukai.

Tenka viską pačiai daryti. Tik tai, pasirodo, labai nelengva. Ypač, kai prieš nėštumą papildomo svorio nebuvo. Visą laiką svėriau iki 56-60 kg, nors ūgis – 175 cm.

Jau buvau vėl priartėjusi prie buvusio savo svorio – mitybos priežiūra ir šiek tiek sporto namuose, bet vėl prasidėjo sočios vakarienės su šeima, knygų skaitymas vietoje sporto ir vėl – 70 kg.

Pasižadėjau šiemet per pusmetį atsikratyti tų 10 kg. Nors, tiesą sakant, ne svoris labiausiai nervina, o vieta, kur jis kaupiasi – pilvas...

Grįžusi iš ligoninės po gimdymo iš karto apsimoviau senuosius džinsus. Tai išstorėjau tik per tą nelemtą pilvūzą. Dabar, aišku, svoris jau ėmė kibti ir prie kitų kūno vietų. Aišku, sugrįžusi į sėdimą darbą sau nepagelbėjau, tai norisi ne tik svorį sureguliuoti, bet ir sutvirtinti kūną, pagerinti sveikatą.

Ko jau ėmiausi? Suplanavau, kad svorį mažinsiu neskubėdama, po 2 kg per mėnesį. Jokių dietų – skaičiuoju kalorijas, bet leidžiu sau praktiškai viską. Juk norisi ilgalaikio rezultato, o gaminti sau atskirai – ilgam neužtektų kantrybės.

Taigi dabar skiriu daugiau dėmesio savo mitybai – kada, ką ir kiek valgau. Nors produktai tie patys, bet stengiuosi apskaičiuoti jų kaloringumą, taigi tuo pačiu ir porciją. Tada ir matai, kas ir kaip su tais produktais. Stengiuosi, kad maistas būtų įvairus, neatsibostų.

Žymiuosi, ką ir kiek suvalgau bent apytiksliai – lengviau orientuotis, ar smarkiai neišklystu iš leistinų ribų. Paskui jau žinau, pavyzdžiui, kiek kalorijų turi virti kiaušiniai, kiek porcija penkių grūdų košės, traputis su sūriu ir pan.

Sportuoju namuose – kol kas vakarais, bet norėtųsi rytais, nes vakarais norisi ir su vaiku užsiimti, ir namus susitvarkyti, ir vakarienė, ir t.t. Tiesa, iš lovos anksčiau atsikelti – labai sunku.

Nors maža pažanga – šią savaitę jau kėliausi 6 h ryto, kad nukeliaučiau į nugaros mankštas poliklinikoje. Tai dabar reikia neapsileisti ir žadintuvą ties tuo skaičiumi ir palikti. Matyt, teks kitame kambaryje jį padėti, tada jau šoksiu iš lovos greitai, nes nesinori vyro ir vaiko žadinti.

Dėl tų mankštų poliklinikoje – patariu visoms, ką kamuoja nugaros, kaklo ar kiti skausmai, nekentėkite, kreipkitės į šeimos gydytoją, išrašys siuntimą pas reabilitologę, kuri skirs reikalingų procedūrų, tarp jų ir mankštų. Lankiau sprandui skirtas mankštas (dėl sėdimo darbo itin kenčia, užsispaudžia įvairūs nervai, todėl gali kamuoti galvos ir net širdies skausmai) ir nugarai. Išmokus pratimus juos reikia tęsti namuose – poveikis tikrai jaučiasi, vaistų nereikia griebtis.

Sportuoju namuose, nes nesinori laiko švaistyti važinėjimui pirmyn ir atgal į sporto klubą, be to, ir abonementas – ne pigus malonumas. Geriau tuos pinginigus – į vokelį ir panaudosiu per atostogas.

Man patinka sportuoti pagal Jillian Michaels treniruotes – aiškios, paprastos, bet oi, kaip jaučiasi raumenukai. Pradėjau nuo „30 Day Sred“ pradinės programos, paskui griebsiuosi kitų. Dar pridedu 8 min. trukmės pratimus iš youtube skirtus pilvo presui. Planuose – judamkartu.lt treniruotės, nusižiūrėjau neblogų.

Sausio mėnesio tikslą pasiekiau – 2 kg numesti. Tikiuosi, vasario mėnesio rezultatas taip pat nudžiugins. Sveriuosi tik kartą per mėnesį, nes ne svoris iš tiesų svarbiausias – o gera savijauta ir bendras kūno vaizdas. Juk raumenys sveria daugiau už riebalus, todėl ir visas kviečiu prisijungti – atidžiau sekti, ką valgome, skirti laiko sportui, nes jis – ne tik grožis, bet ir sveikata.

Sėkmės visoms

Asta

Nuotr. pavyzdys, kaip rašausi savo dienos meniu