Atradome būdą, kaip bendrauti su puodeliu

Sveikutės, rodos ilgai vargome su puodeliu, jau beveik buvau praradusi viltį, kad Viltytė greit išmoks bendrauti su puodeliu.

Tai štai, pagaliau atradome nuostabų būdą bendrauti su puodeliu. Prisipažinsiu, naktimis būna nelaimių, net apsimauname sauskelnes, bet dieną apseiname kuo puikiausiai ir be jų.

Kada bepaklausčiau dukters, ar nori ant puodelio, ji visada neigia ir sako, kad nenori. Bet kai paklausiu, ar jos lėlytė nori ant puodelio, jei dukrytė tikrai nori, tada ji pasako, kad lėlė nori sysiu ar kaku.

Visada sodiname Viltytę ant puodelio ir jos lėlytę šalia jos, į dubenėlį. Kai puodelis jau būna su atliktais reikaliukais, turime išnešti išpilti tai, ką padarė dukra ir ką padarė lelytė.

Dukrytė labai džiaugiasi, kai išgiriame ją ir jos lėlytę.

Tai štai koks mūsų naujas pasiekimas, tikiuosi, greit išvis nebereikės sauskelnių.

Be galo laimingos Viltė Kamilė ir mama Jolita