Muzika. Galbūt šis žodis mūsų šeimos kasdienybėje neskamba itin dažnai, bet pats reiškinys – labai svarbus. Visi vienaip ar kitaip esame su juo susiję: nuo profesionalių operos iki patyrusių lopšinių dainininkų.
Tiesa, man toks keistas kai kurių žmonių požiūris į muzikų profesiją. Kai į svečius ateina dainininkas, visi smagiai jo prašo: „padainuok!“. Bet juk jei užsuka stomatologas, niekas nešaukia: „pagręžk!“. O jei dar kokios kitos srities medikas... Arba kaminkrėtys? Turbūt svečiuose jie savo darbo ir dar už dyką tikrai nedirba... Na, gerai, čia nukrypau.
Taigi, muzika mūsų namuose. Štai, tėtukas didžiausiam kaimynų „džiaugsmui“ groja trimitu. Laisvalaikiu, kai randa tam įkvėpimo. Sakau jam, kad turėtų tai daryti dažniau, kad neprarastų profesinių įgūdžių. Ir dar todėl, kad dukrytė, kuri šiuo metu pageidauja būti vadinama uoga, girdėtų daugiau muzikos. Jai labai patinka, nori ne tik klausytis, šokti, bet ir pačiupinėti tą spindinčią dūdą.
Aš kartais pabandau pagroti pianinu, bet greitai esu nušalinama nuo šio darbo, nes mažoji įsitikinusi, kad geba tai daryti geriau už mane ir pati akompanuoja savo dainelėms. Man belieka lopšinių atlikėjos pareigos. Tiesa, jau kelios savaitės, kai dienos poguliui ruošiamės su eiliuotomis pasakomis. Ir jos puikiai veikia. Tačiau vakare privaloma muzikinė valandėlė.
Jau prisiminiau beveik visas vaikystėje ar muzikos mokykloje išmoktas daineles, po truputį traukiu ir darbe naudotas nateles. Kartais, kai miegas kažkur užtrunka, reikia gana plataus repertuaro. Dažnai jį papildo ir močiutės dainos.
O svarbiausias čia rezultatas. Aišku, galime kalbėti apie ankstyvojo muzikinio ugdymo svarbą vaiko raidai ir pan. Nesiginčysiu, kad bet koks lavinimas labai svarbus ir tikrai teikia tik naudą. Bet daugelis iš dvejų metų neturinčio žmogeliuko stebuklų nesitikime. O man stebuklas, kai po jos taip mėgstamų maudynių šluostoma mažylė uždainuoja naują melodiją. Iš pradžių nesusivokiu, bet greitai prisimenu, kad tai „Dvi varlytės lankoje“ dainelė. Tiesa, jos versija tik iš žodelių „varlė“ ir „kva kva“, bet melodija atkartota puikiai. Ir negaliu sakyti, kad tai yra ta dainelė, kurią dainuojame labai dažnai. Stebiuosi ne tik puikia jos klausa, bet ir muzikine atmintimi.
Beje, keistai į mūsų balkoną žvilgčioja praeiviai, nes iš jo garsiai skamba ne kiekvienam suprantama kalba atliekami „Du gaideliai“ ir „Naujienos“. Nors atlikėjos per balkono tvorelę dar nesimato, nuoširdumas ir daina liejasi laisvai!
