Pamenu, kiek daug džiaugsmo suteikė pirmas Augustės ištartas žodis. Mano ausims jis buvo toks brangus - "mama"...Vėliau Augustės kalboje atsirado tipiški daugelio kūdikėlių žodžiai - "niam niam", ate, opapa, baba (reiškia - nebėra), "popa" (skauda) ir t.t. Bet jai augant ir vystantis kalbėjimui, kai kuriais jos kalbėsenos ypatumais teko itin nusistebėti.
Vienas iš tokių jos kalbėsenos keistumų - prieš žodį (daiktavardį) ji pridėdavo (ir dabar kartais dar taip daro) raidę "A", tarsi tai būtų koks artikelis. Pavyzdžiui, a kuliuka (kauliukas), a kuka (košė). Kaip žinote, artikeliai, yra tik kai kuriose kalbose. Bet mūsų šeimoje kalbama tik lietuviškai. Taigi, belieka tik stebėtis ir spėlioti, kodėl mergaitė taip kalba.
Kitas dalykas, kuris stebino - Augustė mėgo (ir dabar kartais taip elgiasi) susikurti žodžius, kurie visai nepanašūs savo skambesiu į mūsų tariamus žodžius. Pavyzdžiui, kojinę ji vadino "mi my", filmuką vaikams ji iki dabar vadina "tily", blynus - "mlimly", gerti - "chria". Kartais man atrodo, kad ji tai daro specialiai, nes jai taip lengviau ištarti.
Būdama 1,5 metų mergaitė kuo puikiausiai jau tarė raidę "r", sakydama žodelius "kar kar", "kriu kriu", "kria kria". Gyvūnėlių garsų pamėgdžiojimas jai buvo toks mielas, kad net tada, kai nuraminti jokiais būdais nebebūdavo įmanoma, pvz., važiuojant ilgą laiką mašinoje, tereikėdavo jos pradėti klausinėti, kaip sako paršelis, varna ar pelytė. Vaikas kaip mat nurimdavo ir imdavo atsakinėti į klausimus "kaip kas sako".
Dabar Augustei jau 2 metai ir keturi mėnesiai, tad mergaitė vis daugiau ir daugiau kalba. Ji nėra iš tų vaikų, kurie anksti pradėjo kalbėti ir tokio amžiaus būdami jau beria žodžius kaip žirnius. Tačiau mums, tėvams būna daug gardaus juoko, kai ji bando pakartoti išgirstus žodžius, tačiau nesiseka. Tada ji suvapalioja bet kokią nesąmonę, na, supraskit, kad tą žodį jau moku pakartoti. Žinoma, kartais pasiseka pakartoti kuo puikiausiai ir tai taip paglosto širdį, kad vaikas diena iš dienos - vis pirmyn ir pirmyn su savo gebėjimais.
Vakar pro langą prie kaimynų namo pamatė užžiebtas kalėdines girliandas - lemputes. "Atėja Kalėda" - sako Augustė ir veda į kambarį, kur praėjusiais metais stovėjo mūsų eglutė. Supratau, kad ji atsimena praėjusias Kalėdas. O girdėjau sakant, kad vaikai iki 3 metų nieko neatsimena...
Paklausta, koks jos tėtės vardas, mažoji aiškiai rėžia: "Arūra" (Arūnas). Visada juokiamės. Mamos vardas mažylės lūpose skamba ne taip juokingai - "Eninia"(Inga). Kiekvienam, norėdama pasakyti "labas", mažoji sako "balia". Koks žavus ir ne visai mums suprantamas vaiko kalbėsenos vystymosi metas!
Pasidalinkite savo vaiko kalbėsenos ypatumais. Gal ir Jus vaikas stebina (o) taip, kaip ir mus!
O, pasirodo, suradom "bendrakalbių". Tikrai įdomu girdėti, kad ne tik maniškė "artikeliuoja". O apie mažo vaiko atmintį, tai tikrai pasirodo netiesa, kad vaikas iki 3 metų nieko neatsimena. Mano pačios ankstyvi vaikystės prisiminimai irgi labai ryškūs, net nepasakyčiau kad jie blėsta. Ką jau atsimenu, tai atrodo bus "gyva" visada😀
Pas mus žinokit viskas panašiai vyko ir gerai pamenu tą artikelių "A" laikotarpį, kas mane irgi stebino, bet dabar Amelija 3 m. 2mėn. vis taisyklingiau kalba ir stebina savo samprotavimais 😀 o kad vaikiukai maži pamena nuo anksti tai nenuginčijimas faktas, dabar kai užaugo mergina, papasakoja tokių faktų iš savo metinukės praeities, kad stebina tiek mane tiek aplinkinius.. manau su amžium ta atmintis blėsta.. bent pati savo vaikystę ir pamenu nuo labai anksti bet tie vaizdai su amžium tolsta 😀
Na taip, dvikalbėse šeimose su vaiko kalbėsenos raida šiek tiek sunkiau. Bet ir pliusų yra- iškart mokės dvi kalbas😀.
Taip, Jūsų dukrytės didysis kalbėjimo metas - dar priešakyje. Pritariu, kad smagu kitų pradedančiųjų vaikučių kalbėsenos paklausyti, bet ir saviškio kalba suteikia daug džiaugsmo😀.
Smagu skaityti, kaip tobulėja kitų vaikučių kalba 😀 Mūsų mergytei dar tik 1metai ir 3 mėn., taigi mes dar tik pradedam mokytis. Kadangi labai mėstam valgyti aišku pirmi žodžiai buvo am am, vėliau sekė ir mama, katė (kate), o tada atėjo ir tėvelio eilė (tete). Dabar dažniausiai vartojamas žodelis yra čia (tfsia), tada beda dukrytė pirštuku į daiktą ir mes turim pasakyti, kaip tas daiktas vadinasi 😀 Pamėgdžiojam ir gyvūnėlius au au, miau miau. Paklausta kur yra viena ar kita rodydama pirštuku ištaria "ten", na ir aišku jei skamba telefonas mums praneša (alio)😀 Jei kas krenta atsiranda bam 😀)Yra daug žodelių kuriuos pasako bandydama pakartoti, bet dažnai jų nevartoja... Nežinau, tai daug ar mažai, bet mes džiaugiamės kiekvienu nauju ir jau seniau išmoktu garseliu 😀