Augustės dienoraštis: ir vėl - darželis!

   Tikriausiai pamenate, kaip rugsėjo mėnesį darželio lankymas Augustei pasibaigė po dviejų dienų...Šiuo metu Augustei - 2,4 m.

   Šįkart - vėl apie darželį. Augustei pora mėnesių pabuvus namie su tėčiu ir šiek tiek - su aukle, nusprendėme vėl pabandyti mergaitę leisti į darželį. Būnant namie Augustei labai reikėjo vaikų. Prekybos centruose esančiose mašinytėse, į kurias mažyliai pasodinami pasisupti, ji sėsdavosi į tą mašiną, kurioje jau sėdi vaikas. Jei vaikas pereina į kitą mašiną - Augustė iš paskos. Girdėjau vieno mašinoje besisupančio berniuko močiutės komentarą: "ot, šiuolaikinės mergaitės - persekioja berniukus". Taigi, nusprendėme, kad Augustė jau pakankamai pasidžiaugė su savo tėveliu, su kuriuo ilgai buvo nesimačiusi, o ir adaptacija darželyje jau turėtų būti kitame lygmenyje. Mergaitę išleidome į tą darželį, kuriame atsirado vieta. Taigi, kaip šįkart Augustei sekėsi būti darželinuke?

   Kaip ir tikėjomės, grupės aplinka darželyje jau buvo nurimusi, palikti vaikai nebeverkė. Juk vis tik nuo rugsėjo iki lapkričio jau 2 mėn. buvo praėję (Augustė darželį pradėjo lankyti nuo lapkričio 2 d.). Nors auklėtoja sako, kad grupėje 13 vaikų, tačiau niekada jų tiek nesame matę (daugiausia - 9). Gal kiti užsirašiusieji tiesiog neina, nes dažnai serga?...Kaip jau esu rašiusi, darželyje, į kurį leidome prieš tai, grupėje buvo baisus triukšmas, mūsų vaikas užsikimšdavo ausis. Šiame - priešingai - keistai tylu. Pagrindinė auklėtoja - jauna, o pagalbinė (t.y. mažai laiko leidžianti su vaikais) - vidutinio amžiaus. Kiek galėjau įsitikinti - abi myli vaikus ir moka su jais dirbti.

   Tėvams su Auguste net pirmą dieną darželyje neleido pasilikti dėl tos priežasties, kad ir kiti vaikai gali užsinorėti tėvų ir pradėti verkti. Palikome pusdieniui. Antrą dieną jau palikome miegoti pietukų miegelio. Ar verkė Augustė? Žinoma, verkė atsisveikinant, paliekant ją darželyje. Susitarėme, kad auklėtoja skambins, jei mergaitė labai verks ir jaudinsis. Per mėnesį vieną kartą paskambino, kad atvažiuotume anksčiau pasiimti. Taip, auklėtoja paminėjo, kad mūsų vaikas - jautrus.

   Kas gi sunkiausia Augustei darželyje? Tai - atsisveikinimo akimirka su tėčiu. Tad tėtis su ja atsisveikina rūbinėlėje, o aš palydžiu ją į grupę ir tik tada mes atsisveikiname. Kai į darželį vaiką atveždavo tik jos tėtis, atsisveikinimo ceremonija būdavo kur kas sunkesnė, daugiau ašarėlių ir graudulio.

   Pirmomis dienomis Augustė darželyje pati visai nevalgė, ją maitino auklėtoja. O ir ne miegalė dukrytė - ilgiausiai darželyje pietų miegelio išmiega 1,5 val. Pirmomis dienomis Augustė grįždavo iš darželio be galo išvargusi. Netrukus pastebėjome, kad meilė "leliams"(vaikams) išgaravo. Kaip auklėtoja sako, juk viena - mergaitei yra būti šalia kitų vaikų retkarčiais, trumpą laiką, o visai kita - visą dieną išbūti tarp vaikų grupėje.

   O kaip gi darželio lankymas be ligų?...Misija neįmanoma. Iki tol, kaip pajuokavo Augustės gydytoja - buvome itin reti svečiai poliklinikoje ( net ne dėl ligų, bet skiepų tikslais), tad dabar teko prisiminti, vieną iš pagrindinių gydytojo funkcijų - gydymą. Nieko ypatingo - sloga, kosulys, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra. Įdomiausia, kad šeimoje net nebesuprantame, kas kurį užkrečiame tomis "malonėmis". Kai krentame - tai jau visi trys. Iki darželio lankymo Augustė slogą yra turėjusi tik vieną ar du kartus. Dabar pradeda atrodyti, jog sloga mergaitei - vos ne kasdienis palydovas.

   Ir mergaitės elgesys pasikeitė pradėjus lankyti darželį. Išmoko muštis, braižytis su nagais, mėtyti daiktus. Na, kaip sakant, visas gynybos "arsenalas". Pastebėjau ir vieną puikų dalyką - po valgio namuose pasako "ačiū". Išmoko dainuoti "Du gaideliai" (dainuoja "di dideliai", nors "du" moka pasakyti puikiai). Įdomu, kai po darbų grįžus namo, mergaitė bando kažką papasakoti žodžiais, kurių iki šiol nebuvo jos kalboje. Vienas svarbus pastebėjiamas - kol Augustė nelankė darželio, jos kalboje niekada nebuvo tokio klausimo "kas čia?". Mes juokdavomės, kad mūsų vaikas viską pats žino. Dabar be daugybės klausimų "kas čia", rodant į paveikslėlius ar pan., mergaitė nebeapsieina. Manau, kad tai - dar vienas raidos žingsnis į priekį.

   Darželis. Už? Ar prieš? Taigi, lyg ir neblogai viskas būtų, jei ne tie sirginėjimai. Vaizdas maždaug toks: savaitė darželyje, savaitė - namie. Per tą savaitę namie vėl šiek tiek atprantama nuo darželio. Atėjus į jį - vėl tenka persiorentuoti prie kitos aplinkos. Tačiau džiugina pirmi vaiko darbeliai, atlikti darželyje, jaudulys žinant, kad mergaitė ruošiama pirmam Kalėdiniam pasirodymui. Manau, kad labai svarbu vaikui išmokti bendrauti su kitais vaikais, savarankiškumo ir kitų gerų dalykų, kuriuos suteikia darželio lankymas. Paprieštarausite, kad tai gali suteikti ir mergaitės tėtis, būdamas su ja namie? Meilę, saugumą - tikrai taip, tačiau mane gąsdina pernelyg didelis vaiko lepinimas. Juk žinote, kad tėčiai savo dukrytes laiko "princesėmis" ir leidžia joms kur kas daugiau nei mamos. Tad darželio lankymas vaikui - pirmoji rimta gyvenimo mokykla, su išbandymais ir pasiruošimu gyvenimui, kuris toli gražu ne visada vien rožinė pasaka.

Vienas iš pirmųjų Augustės darbelių, atliktų darželyje.

Įdomu būtų žinoti, kaip sekasi darželyje Jūsų vaikams, kurie startavo šių metų rugsėjį?