Jau kurį laiką vienas didžiausių malonumų Augustei - piešimas ant veido be dažų - tiesiog pirštais vedžioju antakiais, lūpomis, žandukais, užmerktų akyčių vokais... Taip braukydama pirštais pasakoju, ką piešiu. Augustė man diktuoja, ką toliau turiu "nupiešti". Neseniai MK buvo įkeltas video, kaip viena mama ar močiutė atrado greitą būdą užmigydyti kūdikį - sukamaisiais judesiais glostydama jo galvytę. Mūsų būdas panašus - "veido piešimas". Tikrai vaiką paveikia raminamai, atpalaiduojamai ir padeda užmigti. Be to, tai ir įdomus žaidimas, nes pats vaikas jam vadovauja, sakydamas ką toliau "piešti".
Neseniai atradome dažus, skirtus piešti ant kūno.
Augustei patinka, kai jai piešiame ant veiduko, rankyčių. O ir ji pati su dideliu noru apipiešia mums rankas (veidą irgi tikriausiai apipieštų, jei leistumėmės). Dažai itin lengvai nusiplauna, nepastebėjome, kad alergizuotų.
Lyg tų veido piešimo malonumų būtų maža, Augustė susirgo vėjaraupiais. Taigi, vėl užsiimame kūno "dažymu", tik viena spalva - žaliai. Vėjaraupiai nelabai linksma ligelė. Žinoma, parsinešta iš darželio. Pradžioje pasirodė tik kelios pūslelės, porą dienų bėrimai neplito. Net neįtariau, kad tai - vėjaraupiai. Na o trečią dieną pasipylė spuogelis prie spuogelio ir - temperatūra, beveik iki 39. Iš savo vaikystės pamenu, kad buvo siaubinga sirgti vėjaraupiais: niežtėjo spuogus, skaudėjo galvą, akys bijojo šviesos. Matau, kad ir Augustei tikrai "ne pyragai". Tiesiog verkia, sako, kad skauda, bando kasytis spuogelius, sumažėjo apetitas. Išbėrė visur, kur įmanoma, tik ant padų nemačiau spuogelių. Pasikeisdami su vyru dažnai nešiojame ją ant rankų ir visaip lepiname. Gal kai kurios mamytės man paprieštaraus, kad vėjaraupių spuogelių gydymas su briliantine žaluma - atgyvenęs reikalas, tačiau draugė vaistininkė man pakuždėjo, kad naujieji preparatai savo poveikiu tikrai nėra stebuklingi, nors ir kainuojantys nemažai.
Augustei bandau įteigti, kad spuogelių "dažymas" - gana įdomus žaidimas, tačiau ji kiekvieną kartą priešinasi šiai procedūrai, tarsi jai daryčiau kažką baisaus. Belieka tikėtis, kad visi šie nemalonumai ilgai netruks. Kadangi vėjaraupiai Augustę užpuolė šeštadienį, tai tik ryt eisime pas šeimos gydytoją. Kaip suprantu, darželio Augustė nematys apie pora savaičių.
Ar Jūsų vaikas (-ai) sirgo vėjaraupiais? Ir kaip sekėsi įveikti šią bjaurastį?
