Augustės dienoraštis: pirmasis apsilankymas cirke

   Augustė pirmą kartą savo gyvenime susiruošė į cirką. Šį žodį ji ne kartą jau girdėjo iš dainelių, net viena pagrindinių gatvių važiuojant mūsų mieste matosi cirko palapinės, tad ji dažnai klausia "kas ten?". Pagalvojau, kad pats laikas mergaitei savo akimis pamatyti cirką.

    Man pačiai cirkas iš vaikystės asocijavosi su geromis emocijomis, klounais, triukais, linksmais gyvūnėlių pasirodymais. Užaugus, požiūris į cirką šiek tiek pasikeitė: pradėjau "kreivai" žiūrėti į cirko pasirodymus su gyvūnais. Mano supratimu, daugelis gyvūnų (ypač plėšrūnai) ten dresuojami muštro pagrindu. Tai man nepriimtina. Paskutinį kartą cirke esu buvusi prieš maždaug 5-6 metus - Baltijos cirke, tuomet cirko pasirodymai paliko džiaugsmingą įspūdį, tad jo kupina ir nusivedžiau savo dukrytę į cirką šį savaitgalį. Gaila, nepaskaičiau, koks tai cirkas, kokie bus jo pasirodymai.

   Tik įėjus į cirko palapinę ir atsisėdus, akys nukrypo į areną. O ten - užtverti liūtai. O siaube! Man užvirė tokios emocijos, kad norėjau apsisukti ir bėgti pasiėmusi vaiką. Bet mes jau sėdėjome ant suoliukų, žmonės susėdo mums iš abiejų pusių. Kol laukėme apie 15-20 min. pasirodymo, stebėjome, kaip 3 liūtės žaidžia. Prie aptvarų stovėjo prižiūrėtojai, kurie prieidavo prie įsismarkavusių liūtų su rimbais. Užtekdavo liūtams juos tik parodyti, iškart nurimdavo. Išties, liūtės žaidė lyg kačiukai. Ir tai buvo gražiausia (žaidimas), ką mačiau iš liūtų pasirodymo. Tikrasis pasirodymas, tikriausiai suprantate, vyko vaikant liūtus su rimbu.  Tai liūdniausia, kas gali būti cirke. Žiūrėdama, ne grožėjausi, bet vos neverkiau, kaip buvo gaila liūtų, kuriuos savo vaizduotėje regėjau gyvenančius laisvą, laimingą, liūtišką gyvenimą. Gaila buvo ir arkliukų, o šuniukai man pasirodė laimingiausi iš visų ten buvusių gyvūnų. Kupranugarių pasirodymas atrodė tarsi koks nesusipratimas. Tie dideli gyvūnai vaikščiojo stengdamiesi sudaryti tam tikras rikuotes...Hmmm... Pati smagiausia, mieliausia cirko dalis man - klounai. Išties geras puikių emocijų užtaisas.

   O kaip gi Augustei?...Į gyvūnėlius žiūrėjo išplėtusi akis ir su visais kartu plojo. Iš klounų - juokėsi. Tačiau per akrobatės pasirodymą - verkė. Ir verkė taip graudžiai, tarsi išsigandusi, kad net nebežinojau ką daryti. Kadangi akrobatės pasirodymai buvo ne vieną kartą, tai Augustė, prasidedant sekančiam akrobatės pasirodymui, paprašė ją aprengti. Na, pagalvojau, gal šalta vaikui(arenoje buvo karšta). Tačiau, ją aprengus, padavė man ranką ir sako "einam". Vėl - verkė, o aš raminau, sakiau, kad visi šypsosi, ploja, kad čia smagus pasirodymas. Namo grįžus ir paklausus, kodėl ji taip verkė, Augustė atsakė: "bijojau, kad mergaitė nukris". O kad vaiką tai itin sujaudino, įsitikinau dar tą patį vakarą. Augustė priėjo prie manęs, apkabino ir sako: "aš tave laikysiu, kad nenukristum". Iš pokalbio su Auguste supratau, kad, neskaitant akrobatės pasirodymo, cirkas jai patiko. Kai Augustė paaugs didesnė, būtinai pakalbėsiu apie tai, kas cirke - gražu, o kas - negarbinga. Atleiskite, jei ką nors mano požiūris žeidžia.

Kaip suprantate, cirke fotografuoti draudžiama, tad nuotraukėlė iš apsilankymo cirke - tik tokia. O vaikai, manau, mielai fotografuotųsi prie mielų klounų...

Toks tas pirmasis Augustės apsilankymas cirke...Gal dar per maža (rugpjūčio pradžioje bus 3 metukai) ji cirkui? ..

   Kiek buvo metų Jūsų vaikui kai pirmą kartą jį nusivedėte į cirką? Koks Jūsų požiūris į cirką? Ar verta ten vesti vaiką?