Manau, daugelis mamų sutiks kad sunkiausios akimirkos mamai yra tada, kai vaikas suserga. Augustė nebuvo ir nėra tas vaikas, kuris dažnai serga. Tačiau, pradėjus lankyti darželį, likti nesergančiu, beveik neįmanoma. Sirgimu aš stengiuosi nevadinti eilinės slogos ar kelių dalių temperatūros (nors ir tada vaikas į darželį jau neina, kad "gėrybėmis" nepasidalintų su kitais). Tačiau šįkart Augustė susirgo rimčiau. Aukšta temparatūra - beveik iki 40, kosulys, švokščiantis, tankus kvėpavimas, blaškymasis.
Svarstymai. Ar važiuoti į ligoninės priimamąjį?Metusi visas mintis apie svarbius darbus, svarsčiau, ar ryto sulaukus jau vežti vaiką į klinikos priėmimą. Net neabejojau, kad vaiką paguldys į ligoninę. Prieš akis prabėgo vaizdai, ką patyriau su vaiku gulėdama savaitę ligoninėje su metinuke dukryte, jai susirgus trijų dienų karštine. Tiek man, tiek vaikui tai buvo išties siaubinga. Palatoje dieną naktį verkiantys kiti vaikai, draudimas išeiti į koridorių, siaubingus garsus skleidžianti kriauklė, kurios vaikas paniškai bijojo, prausiantis ar plaunant užpakaliuką ir t.t. Gydymas - kraujo tyrimai ir vaistai. Žinoma, teko "paragauti lašelinės", nes mergytė mažai gėrė. Bematant galvoje gimė planas "pabandyti išvengti ligoninės".
Poliklinika. Šeimos gydytoja. Dukrytės temperatūrai nukritus iki 37,6, man susiskambinus su šeimos gydytoja, nulėkėme į polikliniką. Skubus kraujo tyrimas. Viruso nerodo, tačiau paklausius plaučius, girdisi karkalai. Gydytoja sako, kad antibiotikų neišvengsime. Prirašo ir kitų vaistų kosuliui, kvėpavimui lengvinti. Viskas. Mes lekiame namo ir gydomės. Ligoninės išvengta, gydymas pradėtas tuoj pat, vaikui streso nekeliančioje aplinkoje - namie.
Gal kam pravers keletas pastebėjimų iš mano patirties, vaikui susirgus:
- kylant vaiko temparatūrai, ją reikia matuoti kas pusvalandį. Kaip žinote, iki 38,5 temp. mažinti vaistais nereikia, bet aukštesnę - jau reikia mažinti. Kad kyla aukšta temperatūra, išduoda vaiko blaškymasis, irzlumas, nenoras užsiimti įprasta veikla.
- vaikui karščiuojant ir blaškantis, net naktį dažnai stebiu, ar vaikui neatsirado kokie nors bėrimai. Žinote, jog tai vienas iš meningokoko infekcijos požymių.
- efektyviausiai temperatūrą mažina sirupėliai, pvz., Ibumetin, Nurofen. Žvakutės ne tokios efektyvios. Kartais vaikai dėl skonio ypatumų negeria kurio nors sirupėlio, tad verta paieškoti ir nupirkti kitokio skonio.
- neįtikėtina, bet net sergantis vaikas gali išlikti itin aktyvus. Augustė vieną akimirką gulėjo su 39,6 temperatūra "paslika", o po pusvalandžio, sugirdžius vaistų ir jai nukritus, vaikas krykštavo ir lakstė po namus lyg nieko nebūtų buvę.
- kartais vaikas gali "užsispirti" negerti vaistų visai ne todėl, kad jie neskanūs. Tiesiog išsigando ar pasirodė kažkas įtartina. Vaistų girdymas per prievartą nieko gero neduoda (paprasčiausiai iššspjauna), kai vaikas jau ūgtelėjęs ir su juo galima pasišnekėti. Čia tėvai turi imtis įtikinėjimo meno. Mums, pvz., pavyko įkalbėti vaiką gerti vaistus, kai pamatė, kad mama ir tėtis taip pat juos geria (Augustė geraširdiškai pasidalino savomis bakterijomis, tad tie patys sirupėliai kosuliui malšinti puikiai tiko visai šeimai).
- kažin, ar įmanoma vaikui namie sergant, kitiems šeimos nariams išlikti sveikiems. Kol dar man nebuvo pasireiškę slogos ir kosulio simptomai, dukrytė prilekia ir "įsisiurbia" į mamos lūpas. Pasidalinta. Meilė yra meilė, o ypač jos reikia tada, kai sergi.
- jokiais būdais nesu kategoriškai nusiteikusi prieš ligoninę. Manau, stebint vaiko savijautą, reikia klausytis sveiko proto, kada dar galima likti su vaiku gydytis namie, o kada - skubiai važiuoti į ligoninę ar kviesti med. pagalbą.
Taigi, dabar namie esame visi "infekuoti", ir net savaitgalį namuose - "štilis", t.y. nei pas mus draugai, pažįstami neužsuka, išgirdę mūsų visų bendrą "diagnozę", nei mes kur iš namų veržiamės. Pavydžiai galvojame apie sniego pramogas ant kalniuko...
Tačiau, net ir tokiomis akimirkomis būna dalykų, kurie prajuokina: dukrytei sugirdžiau antibiotikų ir sakau jai, kad po poros valandų gausi gerųjų bakterijų. Augustė vaikšto man iš paskos ir sako "bakterijų...duok bakterijų...".
Kaip Jūs elgiatės susirgus vaikui? Kokios Jūsų patirtys gydantis?
Esu neseniai girdėjusi apie taures, kad kažkuriuo atveju jų negalima statyti. Bet labai ir nesigilinau, nes nesu to niekad dariusi ir tiesiog bijočiau jas statyti neturėdama patirties ir žinių. O mūsų vaikystės laikais, manau, nė vienas neužaugome be taurių. Maniškė (2 metai ir 7 mėn.), manau, nieku gyvu "nepasirašytų" tokiai procedūrai. O Lietuvoje gydymo tendencijos kas kelinti metai, kaip matau, keičiasi iš vienos pusės į kitą. Koks gydymo būdas dabar populiarus, tai po 10 metų atsiras aiškinančių, kad to nebuvo galima naudoti, nes žalinga. Svarbiausia, kad Jūsų mažylė dabar sveika😉
Pasisekė Jums, kad taip greitai ir sėkmingai pabėgot nuo ligos. Mums ne taip gerai šiuo klausimu sekasi. Mes šiandien ką tik buvom su Auguste pas pulmonologą, padarė rentgeno nuotrauką ir diagnozė - bronchitas. Tęsiame antibiotikus toliau, net prigąsdino, kad dar ir kitos rūšies antibiotikų gali prireikti. Jei temperatūra pakiltų virš 38 gydytoja pulmonologė sakė važiuoti į priėmimą ir gydytis ligoninėje. Taigi, su tais kosuliais nepajuokausi, turi būti budrus.
Jums taip pat visiems linkime greičiau sveikti. Okupavo Šiaulius gripas...
Laikykitės🌷🌷🌷
Tikras gėris turėti patikimą šeimos gydytoją, į kurį gali kreiptis žinodama, kad pagalba bus suteikta tikrai tokia, kokios reikia. Kad gydytojas geras, išduoda ir eilės prie jo kabineto durų. Mums pasisekė, kad mūsų šeimos gydytoja yra ta, kuri ne tik tiria, gydo, bet ir pataria. Mūsų dukrytė tokia sveikuoliukė buvo, kad ne per seniausiai išsiaiškinau, jog vaikai taip pat turi teisę gauti kompensuojamus vaistus, tereikia išsiimti knygelę😀
Oi aš tai visai stengiuosi į ligoninę nesikreipti,nebent jau tikrai matyčiau kad kritinis atvėjis.Šiuo metu mano mažiai taip pat stipriai serga,nors aukštos temperatūros neturėjo,bet kosulys tikrai stiprus ir negražus.Na o besidalindami meile kaip ir pas jus užkrėtė mane taip kad vakar su 39 temperatūros pragulėjau visą dieną.Taigi geriam antibiotikus taip pat.Mano Urtė taip pat prašo bakterijų😀Sveikatėlės jūsų šeimynai😀
Sveikit😀 ligoninių nemėkstam,vien dėl gydytojo,nes jis vienas ir kito pasirinkti neimanoma ten. Tad jei kada tektu gultis prašytumėmės į kitą ligonę...
Kaskart susirge nebelekiame pas savo daktarę,nes žinome kuom gydytis, nebent po dvieju dienu negerėja ar blogėja tik tada kreipiamės. Stengiamės darželio nelankyti pirmiems požymiams pasirodžius ir iškast gydytis naminėmis priemonėmis 😀🌷 ir dabar kosulį nuvijome per savaitgali,dar diena šeip patinginiaujam ir tada į darželi vėl..
Tai va, man irgi baisu konsultuotis tik su savimi. Protingiausia, kai šeimos gydytoja pataria, kaip elgtis. Ūmiai susirgus išeiginių laiku, tik ir belieka į priėmimą kreiptis.
Sveikit kuo greičiau!
Aš pati visada iš karto kreipiuosi į gydytoją, stengiuosi nelaukti. Netgi viduriavimo atveju, jei viduriuoja bent porą dienų ir jei gydytoja tuo metu nedirba (pvz., išpuola išeiginės), vežu į priėmimą.
Sveikite! Aš irgi panašiai, jei būtinybės nėra, stengiuosi vengti ligoninės proto ribose aišku. Visi punktai beveik kaip mano galvoje skambantys 😀