AUŠROS blogas: Dominykas nustebino visus!

Sveiki, tęsiame savo dienoraštį, kaip Dominykui sekasi adaptuotis prie darželio.

Visų pirma, noriu papasakoti, kodėl praėjusiame dienoraščio puslapyje įvardinau, jog gražus pratinimo planas žlugo. Kadangi į darbą turėjau grįžti tik nuo spalio 1 dienos, įsivaizdavau taip: nuvesiu vaiką į darželį aš, pabūsim pirmiausiai porą, sekančią dieną jau daugiau val. ir t.t.

Žodžiu, buvau sukūrusi gražų, kaip specialistai rekomendavo, pratinimo planą, kuris turėjo užtrukti maždaug dvi savaites. Tačiau vieną dieną (visai prieš rugsėjo 1-ąją) gavau skambutį iš darbdavio, kuris manęs prašė į darbą sugrįžti jau nuo pat rugsėjo 1-osios. Viską apsvarsčiusi, aš sutikau. Ir štai, kas iš to išėjo.

Planas pasikeitė: į darželį vaiką ves vyras, aš jį pasiimsiu iki 13 val. tik pavalgius pietus (juk miegoti tikrai jis dar nemiegos, juk pirmosios dienos). Ir taip maždaug dvi savaites, kol vaikas pripras prie pietų miego.

Pirmoji diena.

Rytas. Dominyką prikeliu 7.30 val. ir ruošiamės rengtis. Tačiau jis niekaip nesikelia. Sako: "nenio", "nenio" (nenoriu). Aš kalbu: Dominykai, kelkis, eisim į darželį, ten bus vaikučių ir žaisliukų daug. O jis nesikelia ir viskas.

Galiausiai abu su vyru aprengiame ir išeiname iš namų. Aš vykstu į darbą, vaikas su tėčiu ir gėlytėmis rankose į darželį. 9.00 val. skambutis iš vyro: "vaiką jau palikau, vykstu į darbą, atsisveikinom ir išėjau". Sakyčiau, pradžia nebloga, nes nebuvo jokių ašarų išvykstant tėčiui.

11.00 val. skambinu auklėtojai, o ji ir sako: "vaikas jaučiasi puikiai, neverkia", viskas labai gerai". Su auklėtoja esu sutarusi, kad Dominyką pasiimsiu, kai pavalgys pietus. 12.30 val. skubu lyg akis išdegusi namo, pasiimu vežimėlį, dardu su juo į darželį.

Ir ką jūs manote, nuvykstu ir pamatau štai tokį vaizdelį:

Auklėtoja pasako, kad beveik valandą mano vaikas jau miega! Aš negaliu patikėti tuo, ką matau, nes namuose jo užmigimo laikas būdavo ne ankstesnis kaip 14 val., o čia jis užmigo po 12.00 val.

Paklausinėju auklėtojos, kaip Dominykui sekėsi pirmąją dieną. Išgirstu tokius žodžius: "Jūsų vaikas jaučiasi labai puikiai, žaidžia su žaisliukais, dar ir kitiems duoda į rankas, kad neverktų, bet žaistų". Toks vaizdas, kad "ko čia žliumbi, imk ir žaisk!"

Nebuvo jokios ašaros, tik truputėlį susierzino, kai auklėtoja pradėjo guldyti, nes pamatė, kad kiti vaikučiai negula. Pamiršau pabrėžti, jog mūsų vaikas pirmąją dieną miegojo VIENAS! Visi kiti vaikučiai su tėveliais išėjo namo. Na, aš esu labai nustebusi ir patenkinta, kad šitaip gerai praėjo pirmoji diena.

Dar valandėlę pamiegojęs, Dominykas nubudo su šypsena veide. Apsirengę dar apžiūrėjome žaisliukus, parodė, kaip moka važiuoti mašinyte, namo visiškai neskubėjo. Dar visą valandą laiko praleidome lauke ant sūpynių, ant savo mylimo "tiutiu" (pirmomis dienomis visai nebuvo išėję į lauką).

Vakare paklaustas, ar rytoj eisi į darželį, pritariamai sumurma, kad eis. Veide šypsena. Naktis praeina puikiai. Miega labai gerai.

Antroji - ketvirtoji dienos.

 Rytai jau kitokie. Dominykas pats prabudinėja laiku ir pakankamai noriai rengiasi į daželį. Mamytė vis dėl to dar paslapčiomis turi išbėgti į darbelį. Vyrukai kiekvieną rytą susiruošia ir išvyksta į darželį vieni.

Scenarijus kartojasi kaip ir pirmąją dieną. Paskambinus auklėtojai (11.00 val.) ir paklausus, kaip Dominykui sekasi, išgirstu tą patį: "vaikas jaučiasi labai puikiai, mamyte, būkite rami". Mamos širdy šventė, galiu ramiai dirbti savo darbą. Su auklėtojomis sutarėme, kad jei Dominykas be problemų užmigo pirmąją dieną, tegul ir toliau miega. Aš jo nebeimsiu 13.00 val. ir nesivesiu namo.

Tiesiog negaliu patikėti, kad mano vaikas darželyje miega nuo pat pirmosios dienos! Beje, dvi pirmas dienas - vienintelis iš grupės! Atvykus po pietų miegelio, Dominykas nepuola man į glėbį, pirmiausiai ramiai baigia valgyti, aprodo vėl iš naujo žaisliukus ir ramiai keliaujame į namus. Ar gi ne puiku?

Taigi, pirmoji savaitė darželyje jau beveik baigėsi, vaikas jaučiasi kaip žuvis vandenyje, net gi tėveliai, kurie buvo su savo vaikučiais, stebėjosi matydami mūsų vaiką taip gerai besijaučiantį be mamos ir tėvelio.

Šiai dienai man labai gera, kad taip yra, tačiau kol kas dar visko gali būti. Iš patirties auklėtojos kalba, jog po savaitės-dviejų prasideda ašaros. Žiūrėsim ir būtinai jums pranešim, ar bus pas mus tos ašarėlės ar nebus.

Manau, mano gražaus pratinimo plano žlugimas tik į naudą, nes tikrai gali būti, kad prie mamytės Dominykas elgtųsi visai kitaip.

Šiandien tariu AČIŪ Dominykui ir tikiu, kad ateityje viskas bus gerai!

Mamytė Aušra