B tipo Haemophilus influenzae infekcija

Šiandien norėtume papasakoti apie B tipo Haemophilus influenzae infekciją (Hib). Skiepijimas nuo šios infekcijos yra įtrauktas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2004 metų, o iki tol skiepai nuo Hib priklausė papildomai rekomenduojamų vakcinų grupei.

Apie tai, kuo ši liga pavojinga ir kodėl būtina paskiepyti mūsų mažuosius Mamyčių klubui mielai sutiko papasakoti šeimos gydytoja, pediatrė Roma Valantiejūtė.

Pasak gydytojos, pirmą kartą B tipo Haemophilus influenzae bakterijos buvo išskirtos iš ligonio, sergančio gripu, 1889 metais, ir buvo įtarta, kad tai jos sukelia gripą (influenza – gripas, Haemophilus – „kraują mylintis“). 1933 metais įrodyta, kad gripą sukelia gripo virusai, tačiau istorinis šios bakterijos pavadinimas išliko iki šių dienų.

Hib yra paplitęs visame pasaulyje, dažniausiai sergama rugsėjį – gruodį ir kovą – gegužę.

– Kaip užsikrečiama H.Influenzae?

Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba sveikas bakterijų nešiotojas. Beveik visi vaikai iki 5 metų susiduria su Hib. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu kosint ir čiaudint. Jei bakterijos patenka į nosiaryklę ir iš ten neplinta toliau, toks žmogus kurį laiką tampa infekcijos nešiotoju. Jis pats neserga, tačiau yra pavojingas aplinkiniams.

Nešiojimas gali trukti iki keleto mėnesių. Tačiau jei bakterijos patenka į kraują, jos išnešiojamos į įvairius organus ir žmogus suserga invazine liga. Hib gali pažeisti daugelį organų ir sukelti sunkias invazines ligas – meningitą, epiglotitą, slaptą bakteriemiją, pneumoniją ir kitas, kurios dažniausiai yra gydomos ligoninėje. Iki visuotinio skiepijimo pradžios JAV vienas iš 200 vaikų iki penkių metų amžiaus susirgdavo invazine Hib infekcijos forma.

– Kodėl šios bakterijos pavojingos?

H. influenzae turi storą kapsulę, sudarytą iš polisacharidų molekulių, iš kurių svarbiausias yra PRP polisacharidas. Tai savotiška „nematoma kepurė“, padedanti šioms bakterijoms patekti į kraują. Pagal kapsulės struktūrą H.Influenzae bakterijos skirstomos į šešis tipus, kurių pavojingiausias yra b tipas.

Vaikų iki 2 metų imuninė sistema dėl savo nebrandumo sunkiai atpažįsta polisacharidus, todėl kūdikiai ir maži vaikai yra linkę sirgti sunkiomis Hib infekcijos formomis. Antikūnai prieš PRP apsaugo nuo Hib infekcijos. Kitos bakterijos, turinčios panašią kapsulę, yra meningokokai ir pneumokokai.

Jie taip pat sukelia sunkias ligas. Yra hemofilų, neturinčių kapsulės. Jie taip pat kartais gali sukelti invazines ligas, tačiau yra ne tokie pavojingi. Dažniausiai jie sukelia gleivinių infekcijas – ūmų vidurinės ausies uždegimą, konjunktyvitą, sinusitą, bronchitą. Šios ligos nelaikomos invazinėmis.

– Kokio amžiaus vaikai dažniausiai ja serga?

Sergamumas Hib sukeltomis ligomis labai priklauso nuo amžiaus, imliausi yra vaikai iki 5 metų, ypač kūdikiai. Pirmų 4-6 mėnesių kūdikiai dar turi pasyviai iš motinos gautų antikūnų, bet šiems suirus kūdikiai tampa neatsparūs.

60 procentų invazinių susirgimų buvo diagnozuojama 6-11 mėnesių kūdikiams, Hib sukeltomis invazinėmis ligomis retai serga vyresni nei 5 metų vaikai.

– Hib gali sukelti meningitą, epiglotitą, slaptą bakteriemiją. Kuo šios ligos pavojingos?

Meningitas – smegenis gaubiančių dangalų uždegimas. Iki visuotinės vakcinacijos įvedimo Hib buvo pagrindinis bakterinio meningito sukėlėjas vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje (kiti – meningokokai ir pneumokokai). Dažniausiai serga vaikai iki 2 metų. Mirtingumas nuo šios ligos, net taikant adekvatų gydymą – 2-5 procentai. 10-30 procentų išgyvenusių turi nuolatinių smegenų pakenkimo požymių – aklumą, kurtumą, protinį atsilikimą, traukulius, paralyžius, mokymosi sunkumus ir kt.

Epiglotitas – tai antgerklio uždegimas. Antgerklis – maža elastingos kremzlės plokštelė, prisitvirtinusi prie liežuvio šaknies, ryjant uždengia įėjimą į gerklas. Kilus uždegimui antgerklis labai padidėja, išburksta ir gali užkristi ant kvėpavimo takų, sukeldamas staigų uždusimą.

Epiglotitu sergančio vaiko būklė būna labai sunki – vaikas karščiuoja iki 40°C, apsunkintai kvėpuoja, seilėjasi, stengiasi sėdėti, atsisako valgyti, gerti. Simptomai labai primena virusų sukeltą obstrukcinį laringitą, tačiau šių ligų gydymas labai skiriasi. Susirgus epiglotitu reikalinga skubi antibiotikoterapija, vaikas gydomas ligoninėje.

Bakteriemija – bakterijų buvimas kraujyje. Ji gali būti besimptomė, arba gali atsirasti karščiavimas, išsivystyti sepsis, sepsinis šokas. Prasideda šaltkrėtis, pakyla aukšta temperatūra, padažnėja kvėpavimas, sumažėja kraujospūdis, sutrinka sąmonė ir kt.

– Kokio amžiaus vaikai skiepijami nuo Hib infekcijos?

Lietuvoje pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai konjuguota Hib vakcina yra skiepijami 2,4,6 ir 18 mėnesių kūdikiai. Hib įeina į penkiavalentės vakcinos nuo kokliušo-difterijos-stabligės-poliomielito- Hib sudėtį.

Jau po 2-3 dozių 95 procentai kūdikių susidaro apsauginis antikūnų kiekis. Klinikinis efektyvumas 95 – 100 procentų. Paskiepijus apie 25 procentai kūdikių patiria lengvus šalutinius reiškinius – paraudimą, patinimą, skausmingumą dūrio vietoje. Rimtesni šalutiniai reiškiniai pasitaiko itin retai.

Paprastai nėra rekomenduojama skiepyti nuo Hib sveikų,vyresnių nei 5 metų vaikų. Manoma, kad tokio amžiaus vaikai jau buvo užsikrėtę Hib ir įgijo imunitetą po besimptomės infekcijos.

Pradėjus skiepijimą konjuguotomis vakcinomis JAV 99 proc. sumažėjo sergamumas Hib sukeltomis invazinėmis ligomis. 88 pasaulio šalys 2004 metais pradėjo kūdikių skiepijimą nuo Hib. Dabar Hib infekcija dažniausiai serga neskiepyti, ar dėl kokių nors priežasčių nebaigę vakcinacijos kurso vaikai.