Nuo pat dukrelės gimimo pradėjau mauti jai vilnones kojinytes. Kai pradėjo tvirčiau vaikščioti po namus, vis vien tipinėdavo su kojinytėm.
Atšilo oras - atėjo laikas eit į laukelį savo kojytėmis. Apaviau batukus. Isteriškas verkimas. Pagalvojau, gal nepatogūs. Apaunu kitus - dar didesnis verkimas. Kitą dieną tas pats.
Vien pamačiusi bet kokius batus ilgai klykė. Nebuvau susidūrusi su tokiu dalyku, kad vaikas bijotų batukų. Teko auti užmigusiai, kad pabustų su batukais. Net tada pastebėjusi klykdavo. Ilgai teko vargt.
Bet priprato prie batukų tik tada, kai atšilus orui lauke, apaudavau batukus ir leisdavau pačiai keliauti. Nuo tada nebegalėjau įsodinti į vežimą. Net mintelės neturėjau prieš tai pasieškot informacijos apie batukų baimę.
Užtat mažėlei batukus pradėjau auti dar kol ji nevaikščiojo....
Ar Jums teko girdėti kada nors tokį dalyką, kad vaikas bijotų batukų?
Mūsų dukrlė klykė pamačiusi net ir mūsų batus. Kai jai predėjom maut.
mes nupirkom basutes, dukryte kolkas tik stojasi isikibusi arba truputi paeina besilaikydama, ortopedas liepe butinai det i batukus, bet ji irgi ziauriai klykia ☹ laukiu siltesniu oru, kad su batukais butume lauke..galvoju tada gal maziau pastebes juos, nes namie tik atsegi lipucka - ji isgirsta ir puola i asaras..
nee,tokios baimes negirdejau.... 🤓|
Jau kai pradėjo nešiot tai problemų nebėra.
Savo suneliui dar visai mazyciui kartais apaudavau del grozio medziaginius kedukus, arba savo nertu batukus, o pradejus atsistoti ir trependi isikibus, nupirkom patogias basutes po namus, atejus vasarai su jomis gales zygiuoti i lauka. Baimes batukams nera, netgi atkisa kojyte kai reikia mautis, nors jam dar tik 10 menesiu. Mano vienu pazystamu mergaite nemego batu. Jei tik kur nusivesdavo i svecius, netgi parduotuveje, nusimaudavo ir lekdavo basa.